1944 metais gimusi moteris pripažinta kalta dėl viešo raginimo smurtauti bei žmonių grupės, skiriamos tautiniu pagrindu, niekinimo ir viešo tyčiojimosi iš jos. Jai skirtas 33 parų areštas.
Tiesa, bausmę D.Balsytė-Lideikienė jau atliko. Gruodžio–sausio mėnesiais ji buvo laikinai sulaikyta ir jai buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – dėl vengimo dalyvauti teismo posėdžiuose.
Teismas D.Balsytę-Lideikienę pripažino kalta dėl keturių nusikalstamų veikų, susijusių su viešu raginimu smurtauti bei žmonių grupės, skiriamos tautiniu pagrindu, niekinimu ir viešu tyčiojimusi iš jos.
Dėl septynių nusikalstamų veikų, susijusių su įžeidimu, teismas moterį išteisino, nes nuo 2015 metų liepos įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis ši veika dekriminalizuojama ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamoji teisme laikėsi dvejopos pozicijos – vienuose posėdžiuose ji neprisipažindavo rašiusi komentarus, kituose – prisipažindavo ir leisdavosi į samprotavimus apie žydų tautą.
Pripažindama komentarų rašymą D.Balsytė-Lideikienė stengėsi įtikinti teismą, kad juose nebuvo kurstymo smurtauti prieš žydų tautą ar šios tautos niekinimo, tačiau teismas su tokia kaltinamosios pozicija nesutiko. Kaltinamosios kaltę patvirtina specialistų išvados bei jų parodymai teisme.
Sunkinamųjų ar lengvinamųjų aplinkybių byloje teismas nenustatė.
Komentarus apie žydų tautą D.Balsytė-Lideikienė viešai rašė iš Vilniaus bibliotekose esančių kompiuterių.
Nuosprendis nėra galutinis. Per 20 dienų jį galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
