Žurnalistams dirbti trukdžiusi valdininkė nusvilo

Bylinėjosi su šeimos nariais

Teismas nusprendė, kad negalima uždrausti to, kas nebuvo sukurta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Teismas nusprendė, kad negalima uždrausti to, kas nebuvo sukurta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad negalima uždrausti to, kas nebuvo sukurta.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad negalima uždrausti to, kas nebuvo sukurta.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 7, 2016, 4:09 PM, atnaujinta Jun 2, 2017, 10:44 AM

Tiek žiniasklaidos bendrovėms kainavo teisininkų išlaidos, besiginant nuo dar neregėtų Seimo darbuotojos ieškinių.

Bylinėjosi su šeimos nariais

Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji specialistė E.Sadauskienė per teismus siekė uždrausti skelbti dar neparašytą straipsnį, o žurnalistams – domėtis jos asmeniniu gyvenimu.

„Lietuvos ryto“ žurnalistai dar 2014 metais susidomėjo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla, kurioje buvo sprendžiamas E.Sadauskienės, jos brolio Dovydo Mikelio ir motinos Violetos Mikelienės ginčas dėl naudojimosi mirusio tėvo butu Nidoje.

Kai „Lietuvos rytas“ susidomėjo šia istorija, byla buvo nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose. Apie šį konfliktą žurnalistams noriai pasakojo ir kai kurie šio buto paveldėtojai.

Saugojo vaikų interesus?

Dėl konflikto su broliu ir motina „Lietuvos ryto“ žurnalistai kelis kartus kreipėsi į E.Sadauskienę.

Išdėstyti savo poziciją atsisakiusi moteris redakcijai pateikė prašymą neskelbti informacijos apie privatų jos gyvenimą. E.Sadauskienė nurodė, kad ji ir jos brolis turi mažamečių vaikų, todėl viešai pasirodžiusi informacija apie jų konfliktą jiems gali turėti neigiamos įtakos.

Be to, ji teigė siekianti, kad Klaipėdos teismas nešališkai ir objektyviai išnagrinėtų bylą dėl jos paveldėto buto dalies. Žiniasklaidoje pasirodę straipsniai esą gali paveikti šią bylą nagrinėjantį teismą.

Gynėsi ir nuo televizijos

Tokio prašymo sulaukę žurnalistai šios šeimos nesutarimais daugiau nesidomėjo. E.Sadauskienė net nelaukė redakcijos atsakymo. Ji tą pačią dieną kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir pareiškė prevencinį ieškinį – paprašė uždrausti spausdinti straipsnį net nežinodama jo turinio.

Prevencinis ieškinys buvo pareikštas ne tik dienraščiui, bet ir „Lietuvos ryto“ televizijai bei portalui „lrytas.lt“, nors šių redakcijų žurnalistai E.Sadauskienei niekada neskambino ir jos nesutarimais su artimaisiais nesidomėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas E.Sadauskienės ieškinį atmetė. „Nežinant ruoštos publikacijos temos ir tikslo, neįrodyta aplinkybė, kad buvo ketinama publikuoti straipsnį, kuriuo neleistinai, pažeidžiant įstatymus, būtų skelbiama informacija išimtinai apie privatų ieškovės gyvenimą“, – teigiama teismo nutartyje.

Teismo nuomone, E.Sadauskienė perdėtai vertino ruoštos publikacijos galimą įtaką jos ginčą su giminaičiais nagrinėjusiam Klaipėdos teismui.

Straipsnis nebuvo parašytas

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepatenkinta E.Sadauskienė jį apskundė Vilniaus apygardos teismui (VAT).

Skundą išnagrinėjęs VAT nustatė, kad E.Sadauskienei atsisakius teikti žurnalistams informaciją, „Lietuvos rytas“ jos nepaskelbė ir jokios žalos jai nepadarė.

„Nėra jokių įrodymų, kad žurnalistai, negavę ieškovės sutikimo, toliau būtų rengę kokį nors straipsnį, reportažą ar kitokia forma būtų ketinę paskelbti informaciją apie ją“, – teigė E.Sadauskienės ieškinį atmetęs VAT.

Prašė uždrausti tai, kas nesukurta

Asta Bajorienė, advokatė:

„Prevencinis ieškinys, kai žurnalistams nesukūrus jokio produkto, į teismą kreipiamasi dėl jo uždraudimo – retas reiškinys. Todėl ši byla sukėlė didesnį nei įprasta advokatų susidomėjimą.

Reikalavimas neskelbti straipsnio buvo pareikštas nežinant nei jo turinio, nei tikslo. Tai pavojinga tendencija, vadinama abstrakčia cenzūra, kai siekiama uždrausti kūrinį, nežinant jo turinio. Šiuo atveju, turinys ir negalėjo būti žinomas, nes straipsnis nebuvo net parengtas.

Be to, reikalaujant uždrausti skelbti informaciją nebuvo nurodytos laiko ribos. Šis reikalavimas nebuvo siejamas su jokiomis įstatymų numatytomis sąlygomis ar prielaidomis teisėtam privataus gyvenimo paviešinimui.

Kai žurnalistai pradėjo domėtis šia byla, teisme ji buvo nagrinėjama viešai. Tai panašu į reikalavimą apskritai nerašyti apie tam tikrus dalykus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai 2024