Antradienį Jungtinės Karalystės nepriklausomi DNR ekspertai Peteris Gillas ir Jonathanas Whittakeris jau antrą dieną atsakinėjo į teismo klausimus apie DNR radinius 8-metės Monikos byloje.
Pagrindiniai klausimai buvo ar kaltinamojo DNR persinešė ant mergaitės kūno iš aplinkos netiesioginiu būdu, ar jo DNR ten atsirado tiesioginio kontakto metu lapkričio 14-ąją? Pasak specialistų, tam, kad seni kaltinamojo DNR atsirastų ant mergaitės kūno netiesiogiai, antriniu būdu, reikia, kad namuose būtų kaltinamojo DNR šaltinis. Tai yra labai mažai tikėtina turint galvoje kaip dažnai ir nuodugniai mergaitės mama Kristina plaudavo namus ir tai, kad DNR biologiniai pėdsakai aplinkoje sunyksta gana greitai.
Nepriklausomai vienas nuo kito, Jungtinės Karalystės mokslininkai priėjo išvados, kad Y chromosomos (vyriškos chromosomos) DNR profilio rezultatai byloje, kurie atitinka kaltinamojo DNR, yra iš tiesioginio kontakto su mirusiąja, o ne netiesioginio antrinio kontakto. Tačiau, kadangi buvo rasta ne vienas Y-chromosomos profilis iš kaltinamojo, kai kurie jų galėjo būti perduoti netiesioginiu būdu.
„Mūsų išvada yra grįsta tikimybe, kad mažiausiai vienas iš kaltinamojo DNR pėdsakų ant mergaitės kūno yra nuo tiesioginio kontakto“ teigė JK DNR ekspertai P.Gillas ir J. Whittakeris teisme antradienį.
Kaltinamojo gynėjas paklausė ekspertų, ar kaltinamojo DNR galėjo persinešti ant Monikos dieną prieš jos mirtį nuo kompiuterio, kuriuo ji iš vakaro naudojosi?
DNR ekspertas atsakė į gynėjo klausimą klausimu: „Tai tarsi paklausti ar yra galimybių laimėti loto aukso puodą.“
„Atsakymas yra taip, bet ar yra šansų?“ retoriškai klausė mokslininkas. Monikos atveju, kaltinamojo DNR galėjo persinešti ant Monikos rankų jeigu ji būtų lietusi klavišų kraštus, kur ir buvo rasta kaltinamojo DNR, o ten dažniausiai niekas klavišų neliečia. Be to reikia, kad sėkmingam DNR persinešimui susidarytų tinkamos sąlygos. Sausą DNR yra sunkiau perduoti kitam žmogui nei šlapią. Todėl tai yra mažai tikėtina.
Kaip žinoma, Monika iš kaltinamojo gavo kompiuterį, kai jis 2011 m. spalio 12 d. išsikraustė iš jų namų Sotroje. Jo DNR liekanų buvo rasta tarp kompiuterio klavišų, bet ne ant klavišų. Mokslininkai P.Gillas ir J.Whittakeris yra įsitikinę, kad kaltinamasis turėjo kontaktą su Monika ir jo metu paliko savo DNR ant jos kūno, tačiau ekspertai pastebi, kad tikėjosi rasti daugiau DNR medžiagos ant mergaitės kūno jeigu įtariamasis ją nužudė. O būtent jie tikėjosi rasti pirštų atspaudų, bet, ekspertų teigimu, tikriausiai nusikaltimo metu buvo naudojamos pirštinės. Antradienį taip pat liudijo Monikos močiutė Valerija, kurio ji buvo nepabaigus praeitą savaitę, nes turėjo užleisti vietą kitiems liudininkams.
lrytas.lt primena, kad 8-metė lietuvė Monika Sviglinskaja prieš keturis su puse metų buvo rasta savo namuose Sotroje, Norvegijoje, uždususi su diržu apie kaklą. Policijos skandalą Norvegijoje sukėlusios Monikos mirties bylos nagrinėjimas jau vyksta trečią savaitę.
2011 metais Norvegijos policija nutraukė bylos nagrinėjimą palaikiusi tai savižudybe, tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą ir atlikus naujus pažangesnius DNR tyrimus, ant mergaitės kūno buvo aptikti D. Lukoševičiaus DNR. Jis ir yra pagrindinis įtariamasis šioje mažametės mirties byloje.
