Prokuroras prašė pratęsti suėmimą, nes kaltinamasis gali slapstytis. D.Romanovičiaus advokatas prašė išleisti kaltinamąjį į laisvę, nes jis jau davė parodymus, todėl esą nėra prasmės slėptis. Pats kaltinamasis paliko viską spręsti teismui.
Laisvėje gali slapstytis
Teismas atsižvelgė į tai, kad vyras kaltinamas apysunkiu, sunkiu ir labai sunkiu nusikaltimais, už kuriuos numatytos labai griežtos bausmės – net kalėjimas iki gyvos galvos.
Be to, D.Romanovičius anksčiau jau buvo teistas, ilgą laiką dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, turi ryšių užsienyje. Todėl yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti bausmės gali slėptis ir daryti naujus nusikaltimus.
Aukos tykojo prie mokyklos
Kaunietis Vidmantas Sadauskas, kurio nužudymu D.Romanovičius yra kaltinamas, buvo nušautas Kaune 2011 metų kovo 4-osios rytą, kai atvežė mažametę dukterį į mokyklą.
Žudikas vyro patykojo, kai sugrįžęs atgal jis įsėdo į automobilį. Iš pistoleto „Makarov“ su duslintuvu į vairuotoją buvo paleisti devyni šūviai.
Užsakymas – nužudyti
„Nebuvau nusikalstamo susivienijimo narys, nedalyvavau nė viename jų susitikime. Su Dariumi Čekalinu draugauju gal nuo 17–18 metų.
Kartą jis pasakė – yra reikalas, reikalinga pagalba. Kai sužinojau, kad reikia nužudyti žmogų, iškart atsisakiau, nors ir siūlė pinigų.
Paskui ėmė gąsdinti, kad susidoros su manimi ir su šeima. Vis vien nesutikau.
Tuomet trys ar keturi vyrai mane išvežė į mišką neva pasikalbėti. Mušė rankomis, spardė. Pasakė: „Arba – arba.“ Tada sutikau. Supratau, kad reikia padėti D.Čekalinui. Konkrečiai nieko neįvardijo. Esą reikia pašalinti žmogų, kuris policijai daug žmonių įdavė.
Parodė to žmogaus nuotrauką, paskui jį patį parodė kavinėje Šilainiuose. Pasakė, kur gyvena, kada iš namų išvažiuoja, atvežė ginklą, parodė, kaip naudoti.
Pasakė, kad po visko manęs lauks pažįstamas asmuo arba pats parvažiuosiu namo“, – Klaipėdos apygardos teisme aiškino D.Romanovičius.
Nušovęs spruko į Olandiją
Kaunietis keletą kartų rytais stebėjo, kaip V.Sadauskas atveža dukterį į mokyklą. Tą rajoną jis gerai pažįsta, nes jame augo. D.Čekalinas esą vis skubino: „Kodėl nedarai?“
„Vieną rytą palaukiau, kada jis bus be dukros, ir padariau, – teigė kaltinamasis. – Jis sėdėjo automobilyje, taikiau į galvą, bet pasilenkė ant keleivio sėdynės, kliuvo į šoną, nugaros kairę pusę, galvą.
Neskaičiavau, kiek buvo šūvių. Suvariau visą apkabą.“
Tuomet jis pamatė netoliese pažįstamą mikroautobusą, nes jį padėjo nupirkti užsienyje. Prie vairo sėdėjo Vilmantas Veršulis. Jame persirengė, drabužius sudėjo į maišą, ten įgrūdo ir ginklą. O kitą dieną išvažiavo į Olandiją.
„Klausdavau dėl pinigų, vis sakydavo: „Palauk, palauk.“ Esą jiems nesumoka“, – teigė D.Romanovičius.
Auka tapo ir užsakovas
Teisiamasis tikino Agurkinių vadeivos Sauliaus Velečkos nepažįstąs.
Apie gaujos narių sulaikymą sakė sužinojęs iš televizijos.
Esą jis Olandijoje apie tą įvykį norėjo pasikalbėti su V.Veršuliu, kuris šioje byloje iš kaltinamojo tapo liudytoju, bet šis atsakęs: „Mažiau žinosi, ramiau miegosi.“ Su Agurkinių gauja sietas D.Čekalinas jau nepapasakos, kaip viskas vyko.
Tų pačių metų gruodį jis buvo nušautas panašiomis aplinkybėmis prie vaikų darželio, kai atvažiavo pasiimti vaiko.
Vyras jautėsi persekiojamas
V.Sadausko artimieji teisme buvo apklausti bylos nagrinėjimo pradžioje užpernai. „S.Velečkos nepažįstu, tik kartą per televiziją mačiau. Dažnai girdėdavau, kad vyras vis mini Agurką.
Iš pradžių nekreipiau dėmesio, nežinojau, kad jis – grupuotės vadeiva. Vyras kartą sakė, kad S.Velečka neprekiautų narkotikais, jeigu neturėtų ryšių policijoje“, – teisme kalbėjo V.Sadausko našlė Jurgita Sadauskienė.
2009 metais buvo padegtas V.Sadausko mikroautobusas. Jis žmonai prasitarė nujaučiąs, kas tai galėjo padaryti – išvakarėse „Bernelių užeigoje“ kilo konfliktas, ir verslininkas vieną Agurkinį apspjovė ir nepagarbiai kalbėjo apie patį Agurką.
Žmona prisiminė dar vieną vyro pasakojimą, kai jį, grįžtantį namo, kažkas sekė ir buvo išsitraukęs ginklą, bet vyrui pavyko išsisukti.
„Jis jautė pavojų, netgi dėvėjo neperšaunamąją liemenę. Kartą pasakė: „Jei man kas nors atsitiks, tai bus Agurkinių darbas“, – kalbėjo J.Sadauskienė.
Dar sutuoktinis ją perspėjo, kad visą informaciją apie jį yra sukaupęs vienas žmogus – policijos pareigūnas.
O likus maždaug pusmečiui iki mirties V.Sadauskas esą buvo nusiteikęs atskleisti Agurkinių gaujos narkotikų kanalus ir padaryti viską, kad jie būtų uždaryti.
