Tik buhalterė nusvilo
Klaipėdos apylinkės teismas, ilgokai narpliojęs skandalingąją Klaipėdos mėsinės bylą, tik vieną šios bendrovės darbuotoją buhalterę Rimą Mikaitę pripažino kalta dėl apgaulingo apskaitos dokumentų tvarkymo ir nuteisė. Moteriai skirta 5647 eurų bauda.
Klaipėdos mėsinės generalinis direktorius Gintaras Valančius, kaltintas tuo, kad irgi aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nesaugojo oficialiųjų dokumentų, pagal kuriuos nustatoma tikroji įmonės veikla, jos kapitalas ir struktūra, buvo išteisintas.
Klaipėdos apylinkės teisėjo Eugenijaus Antanausko paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį išklausė dar vienas kaltinamasis - Klaipėdos mėsinės pirkimų direktorius Vytautas Žalgiris.
Nubausti ir prekeiviai
Valstybės kaltinimą reiškusi Klaipėdos apygardos prokurorė Laima Rokanskienė teismo verdiktą komentavo santūriai: „Pirmiau reikia įsigilinti į nuosprendžio motyvus, o paskui jau bus aiškiau, ką daryti, ar kreiptis į aukštesniąją instanciją.“
Teisme kaip liudininkai pasisakė Kauno ir Pakruojo rajono prekybos įmonių, kurioms Klaipėdos mėsinė tiekdavo kiaulių skerdieną, darbuotojai. Jie prisipažino į savo apskaitą neįtraukdavę visų sandorių.
Pakruojo prekybininkė papasakojo, kad dalį iš Klaipėdos mėsinės pirktos skerdienos nefiksuodavo apskaitoje, nes taip jai esą siūlęs elgtis bendrovės komercijos direktorius Nerijus Kuzma, su kuriuo ji kalbėjo telefonu.
Moteris sakė tokia mėsa neprekiavusi, o tik aprūpindavusi ją pažįstamus asmenis. Ji nežinojo ir nesidomėjo, ar N.Kuzma skerdieną parduodavo kaip fizinis asmuo, ar tai buvo Klaipėdos mėsinės nuosavybė.
Prekeivių atsakomybė nagrinėta kituose teismuose - iš Klaipėdos mėsinės skerdieną pirkę ir savo kaltę dėl netinkamos apskaitos pripažinę klientai jau anksčiau nubausti baudžiamaisiais įsakymais.
Kas pardavinėjo skerdieną ?
L.Rokanskienė stebėjosi, kad nuosprendis Klaipėdos mėsinei ir jos vadovams nesutampa su Kauno ir Pakruojo rajono apylinkės teismų sprendimais: "Keista, skerdienos pirkėjų šešėlinė veikla įrodyta, jie už tai nubausti, o tiekėjai iš balos išlindo sausi."
E.Antanauskas išteisinamąjį nuosprendį grindė tuo, kad neprivalėjo vadovautis kitų bylų sprendimais, vertinti jose nagrinėtas kitokias neteisėtos veiklos aplinkybes, remtis baudžiamaisiais įsakymais kitiems asmenims.
Nuosprendyje, be kita ko, pažymėta, kad nebuvo atlikta išsami Klaipėdos mėsinės ir jos klientų pirkimų bei atsiskaitymų, finansinių srautų judėjimo, visos komercinės veiklos ir buhalterinės apskaitos analizė.
„Nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių, kad neapskaitomą skerdieną pardavinėjo Klaipėdos mėsinė, o ne kokie nors bendrovės darbuotojai“, - ikiteisminio tyrimo spragas nurodė E.Antanauskas.
Rasta neapskaitytų pinigų
Viena didžiausių Lietuvoje mėsos produktų perdirbimo bendrovė Klaipėdos mėsinė į teisėsaugos akiratį pateko prieš šešerius metus - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai per kratą Pagėgių įmonės patalpose aptiko apie 100 tūkst. litų, neįtrauktų į oficialią apskaitą.
FNTT tyrėjai įtarė, kad šie pinigai skirti darbuotojų atlyginimams vokeliuose. Nuo 2012 metų balandžio Klaipėdos mėsinė dalį iš Lenkijos ir kitų šalių atgabentos skerdienos pardavinėjo įvairioms prekybos įmonėms ir apgaulingai manipuliavo dokumentais.
Stebėdami, kaip neapskaityta lenkiška skerdiena Klaipėdos mėsinės autotransportu išvežiojama po visą Lietuvą, teisėsaugininkai įsitikino, kad dalis jos nusėda prekybos įmonėse, kurios vėliau mėsą savo nuožiūra realizuoja turgavietėse ir nesumoka valstybei visų privalomų mokesčių.
Nustatyta, kad į oficialiąją bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta apie 1,5 mln. litų gautų pajamų, valstybei nesumokėta pusė milijono litų mokesčių. Aptikta ir daugiau finansinės drausmės pažeidimų.
Šešėlinės veiklos atšvaitai
Klaipėdos mėsinė garsėja kaip viena pajėgiausių ir moderniausių Lietuvos mėsos pramonės bendrovių, valdo net dvi įmones – vieną Pagėgių rajone, o kitą - Kaliningrado srityje. Jos metų apyvarta tada siekdavo apie 70 mln. litų.
Pirminiai įtarimai buvo pateikti keturiems Klaipėdos mėsinės vadybininkams, kuriuos FNTT pareigūnai sekė pusmetį. Manyta, kad jie vykė uoliai bendrovės vadovų nurodymus.
„Atrodo, kad tai – tipiškas šešėlinės ekonomikos pavyzdys“, – pareiškė ikiteisminį tyrimą kontroliavęs tuometis Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius.
G.Valančių pribloškė įtarimai: „Aš niekam nenurodinėjau slėpti pajamų. Su turgaus prekeiviais nebendraujame. Ką tik paimti dokumentai ir kompiuteriai. Kaip spėta taip greitai viską išsiaiškinti ir pateikti grėsmingus įtarimus?“
Po FNTT kratų vadovas palūžo
Paklaustas, kaip įmonės patalpose atsirado didžiulė neapskaitytų pinigų suma grynaisiais, G.Valančius sakė, jog tai – vadybininkų asmeninės santaupos. Nė vienas jų nebuvo atleistas iš darbo.
Po Klaipėdos mėsinės patalpose atliktų kratų kitą dieną darbuotojus sukrėtė šiurpi žinia – savo noru iš gyvenimo pasitraukė bendrovės komercijos direktorius 48 metų N.Kuzma.
Vyras nusižudė namuose, kai žmona vaikus buvo išvežusi į mokyklą. Po tokio akibrokšto artimieji ir draugai nežinojo, ką galvoti, – N.Kuzma nieko nepaaiškino, nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio.
Bendradarbiai prisiminė, kad po pareigūnų vizito bendovės patalpose N.Kuzma neatrodė susikrimtęs - ramino kolegas, aiškino, kad įtarimai niekam nepareikšti, visur - griežta apskaita, atlyginimai vokeliuose nemokami.
Po N.Kuzmos mirties Klaipėdos mėsinės išplatintame pareiškime užsiminta apie tam tikrą FNTT pareigūnų spaudimą, gero bendrovės vardo ir jos reputacijos žlugdymą.
N.Kuzma buvo tuomečio Seimo nario Raimundo Paliuko žentas. Be tėvo liko du nepilnamečiai vaikai.
Bendrovė maustė valstybę ?
Klaipėdos mėsinė – viena pajėgiausių ir moderniausių šalies mėsos pramonės bendrovių, valdančių dvi įmones – vieną Pagėgių rajone, kitą - Kaliningrado srityje. Tuomet jos apyvarta siekdavo apie 70 mln. litų.
Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kaip ši bendrovė Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje įsigydavo kiaulių skerdienos, kurią vėliau parduodavo Kauno, Pakruojo, kitų rajonų rajono įmonėms, o šios ją realizuodavo turgavietėse.
R.Mikaitės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje žvaigždutėmis žymėta į šešėlinę rinką metama skerdiena, už tai gautos pajamos. Ji skaičiuodavo ir darbo užmokestį, galutines suvestinės parodydavo N.Kuzmai.
Tyrėjų duomenimis, per kiek daugiau nei vienus metus Klaipėdos mėsinė už parduotą skerdieną gavo beveik 600 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, nuo valstybės nusuko daugiau nei 180 tūkst. eurų mokesčių.
Vedžiojo už nosies visus
Per tą laiką R.Mikaitė nusižengė net 86 kartus - nepagrindė ir oficialiai neapskaitė darbo užmokesčio prieskaitų, išmokų Klaipėdos mėsinės darbuotojams, neregistravo privalomų mokesčių, įmokų „Sodrai“, nepagrįsdavo produktų realizavimo pajamų reikiamais dokumentais.
Pasirodo, R.Mikaitė vežiojo už nosies ir vyriausiąją Klaipėdos mėsinės finansininkę - tiesioginė viršininkė, nesuprasdama jos nusikalstamos veiklos užmačių, per elektroninę deklaravimo sistemą PVM deklaracijose įrašydavo ir pateikdavo Mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis.
FNTT tyrėjai stebėjosi R.Mikaitės narsa – jokiais finansiniais dokumentais nepagrindė pajamų už įgytą 600 tūkst. eurų vertės skerdieną, kurią lygiai taip pat pardavinėjo ją įgiję pirkėjai - lietuviškos prekybos įmonės.
Vyrai kaltės nepripažino
G.Valančius ir V.Žalgiris neišvengė kaltinimų už tai, kad neva pro pirštus žiūrėjo į tokią R.Mikaitės saviveiklą – neužtikrino, kad į kasos dokumentus būtų įtraukiamos visos bendrovės ūkinės operacijos ir įvykiai.
Klaipėdos mėsinės vadovai kratėsi kaltinimų - aiškino, kad pagal nuostatus neprivalėjo kontroliuoti visos buhalterinės apskaitos, nutuokę, kad dalis skerdienos patenka į įmonę ir išvežama be reikiamų dokumentų.
„Dariau viską, kad apskaita būtų organizuojama tinkamai, investuota daug lėšų, įdiegti aukščiausio lygio standartai, nenustatyta nei mėsos trūkumo, nei pinigų pertekliaus“, - teisme pareiškė G.Valančius.
Įvertinus bylos aplinkybes, konstatuota, kad G.Valančius ir V.Žalgiris nenusižengė įstatymams, neatliko baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veiksmų ir nebuvo jais susijęs.
Šaukė į teismą velionį
Nebūdami nusikalstamos veiklos subjektais G.Valančius ir V.Žalgiris vadovai negalėjo R.Mikaitei padėti apgaulingai tvarkyti dokumentų. Pastaroji irgi nebuvo atsakinga už visą įmonės apskaitą – tuo užsiėmė atskiras ekonomikos ir finansų padalinys.
Klaipėdos mėsinės logotipais paženklintu autotransportu vežiojama neapskaityta kiaulių skerdiena išties patekdavo į prekybą, tačiau kas kas rezgė šešėlinį tinklą ir organizavo visą procesą, neatskleista.
Mėsos perdirbimo bendrovės vadovų advokatai reikalavo į bylą kaip kaltinamąjį įtraukti ir N.Kuzmą, tačiau teismas tokį prašymą atmetė – mirusiusiems negalima reikšti įtarimų, jų kaltinti ir teisti.
Tai pažymėjęs E.Antanauskas metė dar vieną akmenį į FNTT daržą: "Iš esmės netirta, kieno lėšomis buvo perkama skerdiena – Klaipėdos mėsinės ar privačių asmenų. Nenustatyta, kas ir kokios naudos gavo iš pardavimų, kam atiteko pinigai.“
Iškviesta į teismą liudyti N.Kuzmos žmona Eglė Kuzmienė sakė, kad jos vyras tebuvo smulkus Klaipėdos mėsinės akcininkas, apie savo darbą namuose nekalbėjo. Jokie įtarimai jam nepateikti.
