Trys Kaune ir Marijampolės rajone legaliai įsikūrę, bet nuolatinę gyvenamąją vietą Dušanbėje deklaruojantys tadžikai Sokrukas Abdulojevas, Infandioras Achtamovas ir Rustamas Satorovas Klaipėdos apygardos teisme kaip įmanydami dangstėsi veidus.
Bendrininkai įkliuvo pernai rugpjūtį, kai trims Tadžikistano piliečiams migrantams padėjo nelegaliai kirsti valstybės sieną.
Vedliai bandė padėti dar dviem savo tautiečiams, kurie kėsinosi patekti į Lietuvą pasienyje pateikę dokumentus su aiškiai suklastotomis Šengeno vizomis.
Sutikdavo migrantus
Tąkart nusikalstama veikla nebaigta dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – suklastotas vizas pastebėję Panemunės (Pagėgių r.) pasienio kontrolės posto pareigūnai tadžikų ir jų bendrininkų Rusijoje globotos migrantų poros iš Kaliningrado srities į Lietuvą neįleido.
Visi kaltinamieji veikė apgalvotai, iš savanaudiškų paskatų.
Pasiskirstę vaidmenimis jie bendravo mobiliaisiais telefonais su nelegalių migrantų tarpininkais Rusijos miestuose, derino su jais laiką, kada patogiausia kirsti valstybės sieną, palaikė ryšius ir su Panemunės pasieniečiais.
Valstybės sieną neteisėtai perėjusią Tadžikistano pilietę ir jos dukterį S.Abdulojevas pasitiko Panemunės miestelyje, po to pats automobiliu tautiečius nugabeno į Marijampolės viešbutį, kuriame buvo apsistojęs. Ten vedlys ir migrantai sulaikyti su įkalčiais.
Tadžikai neįtarė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai su jais bendravo įgyvendindami nusikalstamos veiklos imitavimo modelį. Tai sužinoję jie iškart pripažino savo kaltę.
Pasiųsti į pataisos namus
Klaipėdos apygardos teisme kaltinamieji tikino fiktyvias vizas įgijusiems asmenims padėję nelegaliai kirsti valstybės sieną laikydamiesi tautos tradicijos – tadžikai padeda vieni kitiems.
S.Abdulojevas ir jo bendrininkai tvirtino už paslaugas iš migrantų jokio atlygio negavę, bet teisėja Regina Bertašienė tokiais kaltinamųjų išvedžiojimais nepatikėjo – užfiksuotų pokalbių telefonu įrašuose minimos pinigų sumos, kurias jie turėjo gauti ir pasidalyti.
Įvertinus bylos duomenis ir kaltinamųjų asmenybes S.Abdulojevui ir R.Satorovui skirtos laisvės atėmimo bausmės sumažintos trečdaliu – abu pataisos namuose turės praleisti trejus metus. I.Achtamovui galutinė bausmė sumažinta iki dvejų metų ir dešimties mėnesių.
Lazdijų rajono teismas S.Abdulojevui prieš dvejus metus už dokumento suklastojimą ir naudojimą skyrė 506 eurų baudą.
Pernai tadžikas vėl buvo areštuotas – už tokį patį nusikaltimą Vilkaviškio rajono teismas jam skyrė panašią bausmę – 1335 eurų baudą.
Abu teistumai neišnykę.
Pagalba – tik tautiečiams
Oficialiai niekur nedirbantys tadžikai aiškino užsiimantys automobilių ir jų dalių prekyba. Vienas tautietis, su kuriuo jie susipažino Sankt Peterburge, prašęs padėti gauti Prancūzijos vizą, bet ją po kurio laiko ir pats įsigijo Maskvoje. Po to šis tadžikas atvyko į Kaliningrado sritį.
Lietuvoje įsikūrę tadžikai susisiekė su kažkokia pasieniečius neva pažįstančia moterimi ir su ja derino sienos perėjimo laiką.
Žinojo, kad tautiečio viza padirbta, tačiau norėjo padėti vyriškiui ir jo šeimai, esą negalėjusiai pasilikti Tadžikistane dėl kažkokių politinių priežasčių.
S.Abdulojevas su bendrininkais bėgliui padėjo pereiti sieną – pasieniečiai tadžiką praleido į Lietuvą. Tada pagalbos paprašė jo motina ir duktė.
Kaip ir kada valstybės sieną turės kirsti jo giminaičiai, nurodė ta pati moteris, su kuria telefonu šnekėdavosi R.Satorovas ir kiti bendrininkai.
Vizas štampuoja Maskvoje
Rusijos ir Lietuvos sieną su dukterimi nelegaliai kirtusi Tadžikistano pilietė buvo sulaikyta pasieniečių ir apklausta kaip įtariamoji. Moteris nurodė, kad jos vyras buvo persekiojamas dėl politikos, todėl buvo priverstas bėgti į užsienį. Tada valdžia ėmė persekioti ir ją.
„Rusijoje dažnai būnantis brolis liepė atvykti į Maskvą, nurodė tautietį, kuris padėjo įsikurti. Jo draugas pažadėjo Šengeno vizas man ir dukteriai, nuvedė į kažkokį turizmo biurą. Ten dirbantis vaikinas jau viską žinojo“, – nelegalios tadžikų migracijos užkulisius atskleidė sulaikytoji.
Moteris pasakojo, kad Maskvoje tam pačiam vaikinui mobiliuoju telefonu atsiuntusi savo ir dukters pasų kopijas, paliko fotografijas. Po trijų parų su broliu nuvykusi į biurą pasiėmė du Tadžikistano pasus su įklijuotomis Šengeno vizomis.
Moteriai dar įteikti draudimo dokumentai ir viešbučio Vilniuje užsakymo numeris. Už viską sumokėjusiai 1600 eurų tadžikei kilo įtarimas, jog Prancūzijos vizos suklastotos.
Pateko į pareigūnų spąstus
Tadžikė prisipažino viską supratusi: „Reikėjo patekti į Prancūziją. Nuvykusi į Kaliningradą rizikuodama nusprendžiau kirsti Rusijos ir Lietuvos sieną.
Gavau dviejų Lietuvoje gyvenančių tadžikų telefono numerius – Maskvoje tadžikas pasakė, kad jie padės, kai atsidursiu Lietuvoje.“
Panemunės pasienio kontrolės poste moteris pateikė Tadžikistano pilietės pasą su jos vardu išduota trumpalaike Prancūzijos viza. Tikrinant pasieniečių informacinės sistemos duomenis paaiškėjo, kad tokio numerio viza buvo išduota panašaus amžiaus Indijos pilietei.
Veidą dangstė ir žmona
Panemunės pasienio posto pareigūnams tikrinant kitų dviejų į Lietuvą neįleistų Tadžikistano piliečių pasus pagal Šengeno vizų numerius nustatyta, kad jos anksčiau buvo išduotos Turkijos piliečiams.
Migrantų Lietuvoje laukę tadžikai tąkart neteko uždarbio – vyras ir žmona sugrąžinti atgal į Rusiją.
Teismo salėje nuosprendį tadžikams išklausė ir vieno jų žmona – atsivertusi į islamą jauna lietuvė, procesą stebėjusi nuo pradžios iki pabaigos.
Moters veidą dengė juodas hidžabas. Ji tvirtino, kad tadžikai – geri ir draugiški žmonės: „Mano vyras tiktai per neapdairumą įsivėlė į nusikalstamą veiklą.“
