Už patirtą žalą iš dviejų britų verslininkų Jungtinės Karalystės teismo sprendimu nukentėjusiam lietuviui jau priteista 180 tūkst. svarų (198 tūkst. eurų) neturtinė žala.
Iš jį engusio Klaipėdos rajono gyventojo Ediko Mankevičiaus vyras tikisi prisiteisti dar didesnę kompensaciją – 300 tūkst. eurų: „Už nervus, už sugadintą sveikatą, už viską, ką jis man padarė. Anglai jau sumokėjo – jiems neturiu jokių pretenzijų.“
Visi nukentėjusieji – dešimt Jungtinėje Karalystėje vištgaudžiais dirbusių lietuvių – pateikė Klaipėdos teismui 580 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinius.
Apklausa nuotoliniu būdu
Klaipėdos apygardos teisme baudžiamoji byla, kurioje du britai ir vienas lietuvis kaltinami išnaudoję žmones priverstiniam darbui, juda lėtai.
Užsieniečiai byloje dalyvauja nuotoliniu būdu, viskas verčiama į anglų ar lietuvių kalbas.
Į teisiamųjų suolą už prekybą žmonėmis sėdo 54 metų gargždiškis E.Mankevičius, 55 metų Jacqueline Hazel Judge, 58 metų Darrelas Jonas Houghtonas.
Britams – jie prisistatė kaip partneriai – gyvenimas dabar ne rožėmis klotas. Jie neteko savo verslo, nes Jungtinės Karalystės teismo sprendimu šešiems lietuviams, kurie buvo pripažinti šiuolaikinės vergovės aukomis, turi sumokėti daugiau kaip milijoną eurų. Aukštesnės instancijos teismas šią sumą šiek tiek sumažino.
Savo kaltės britai nepripažįsta, tad nusprendė parodymų teismui neduoti.
E.Mankevičius kalbės po visų nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos. Jis prisipažįsta tik dėl to, kad namuose neteisėtai laikė šovinius.
Lubos buvo nusėstos blakių
Skelbimą apie darbą Didžiojoje Britanijoje nukentėjusysis pastebėjo laikraštyje.
„Aš paskambinau ir pasakiau, jog man 54 metai, paklausiau, ar tiksiu. Buvau sveikas ir stiprus, man buvo tas pat, ką dirbti. Už įdarbinimą ir butą mokėjau Edikui – už kambarį 50 svarų (55 eurus) per savaitę. Gerai plėšė.
Mūsų name gyveno gal 10–11 žmonių. Mes miegojome ant čiužinių, sumestų ant grindų, – kaip šunys. Kambarių lubos buvo nusėstos blakių“, – teisme pasakojo vyras.
Į posėdį jis atvyko pasiramsčiuodamas lazda. Sakė, kad nelaimė nutiko Anglijoje. Nors susižalojo stuburą, dirbo toliau, tik lėčiau. E.Mankevičius esą nutaręs, kad jis girtas, ir tuomet atėmė čekį – savaitės uždarbį.
Vieno čekio vertė buvo 400 svarų (440 eurų).
Tie čekiai, vištgaudžiais dirbusių vyrų teigimu, buvo atimami labai dažnai – ir už netvarkingą kambarį, ir už neišplautą puodelį.
„Dirbdavome be laisvų dienų, ir dieną, ir naktį. Atsisakysi – negausi čekio.
Kartais į namus negrįždavome po kelias paras. Nuveždavo į vieną fermą, ten prigaudydavome vištų „furą“ (vilkiką. – Red.), veždavo toliau. Jiems nerūpėjo, kad mes alkani, nesiprausę.
Ir atlikti gamtinių reikalų nesustodavo, vairuotojams nebuvo leidžiama. Sakė, į bambalį varyk“, – savo nuoskaudas liejo nukentėjusysis, vištgaudžiu dirbęs 2008–2012 metais.
Jo teigimu, E.Mankevičius jį kelis kartus buvo išvaręs iš nuomojamo buto be jokios priežasties. Tada esą gyvendavo iš bažnyčių teikiamos labdaros.
Už 1000 vištų – 3 svarai
E.Mankevičius esą savo samdinius pravardžiuodavo, žemindavo, neleisdavo susitikti dviejuose skirtinguose namuose gyvenantiems lietuviams, o kai vienas jaunuolis pasipriešino, sulaukė smūgio į veidą.
Septynis mėnesius vergijoje kentėjusį kitą lietuvį šiemet užpuolė gausybė bėdų – ištiko insultas ir infarktas, mėnesį jis išbuvo komos būklės.
Vyras neatmeta, kad pašlijusią savijautą dar pablogino ir Anglijoje patirti išgyvenimai.
36 tūkst. svarų (39 tūkst. eurų) iš britų jau prisiteisęs vyriškis E.Mankevičiui ieškinio nepateikė. Jis aiškino supratęs, kad E.Mankevičius – britės verslininkės dešinioji ar kairioji ranka.
„Tai nusikalstama grupuotė, jie lobo iš mūsų, galėtų papasakoti, iš kokių pinigų namus pasistatė“, – girdint E.Mankevičiui kalbėjo dar vienas buvęs vištų gaudytojas.
Jis pasakojo, kad dirbdavo po 10–14 valandų per parą. Už tūkstantį sugautų vištų būdavo mokami 3 svarai (3,3 euro).
Fizinį ir psichologinį smurtą patyrę lietuviai negalėjo apsiginti, nes nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų ir nežinojo svetimos šalies įstatymų.
Sukūrė išnaudojimo sistemą
„Kiekvienas iš trijų kaltinamųjų turėjo savo vaidmenį, buvo sukurta išnaudojimo sistema. Lietuvis organizavo žmonių paiešką ir gabenimą.
Iš žmonių buvo atimami pinigai – ieškoma bet kokių priežasčių, kaip jų nemokėti.
Visi namai, kuriuose darbininkai gyveno, priklausė lietuviui arba britams.
Žmonės tuos namus nuomojosi, bet neturėjo jokių teisių, nekalbant apie elementarias higienos sąlygas ar socialines garantijas. Dėl sunkaus darbo ne vienas jų patyrė sunkių sužalojimų, sutriko sveikata.
Bet darbdaviai į tai nekreipė jokio dėmesio. Keletas nukentėjusiųjų neapsikentę pabėgo, kaip patys sakė, tris mėnesius gyveno po tiltu.
Jie neturėjo pinigų, tad nebuvo galimybių sugrįžti į Lietuvą. Tuomet neapsikentę keli jų kreipėsi į Didžiosios Britanijos policiją“, – sakė prokuroras Ruslanas Ušinskas.
Žmonių išnaudojimu ir vertimu dirbti vergiškomis sąlygomis kaltinamas E.Mankevičius tikina esąs visiškai nekaltas.
„Lietuvos rytui“ jis teigė, kad Didžiosios Britanijos fermoje, kur neva buvo išnaudojami vištų gaudytojai, net nėra buvęs.
