Jie kaltinti dokumentų klastojimu, turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu pareigomis, kyšio reikalavimu.
„Šie asmenys nepadarė jiems inkriminuojamų nusikaltimų, nesistengė užmaskuoti kyšininkavimo, neklastojo dokumentų, o tik siekė greičiau užbaigti civilinius ginčus dėl sandorio“, – taip pareiškė painią bylą, kurią užkūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas.
Įtariamieji buvo sulaikyti po to, kai bendrovės „Statega“ savininkas klaipėdietis verslininkas Vladimiras Stefanovas pasiskundė, kad bankrotų administravimo įmonės „Valeksa“ atstovai iš jo reikalavo 5,7 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) kyšio už skolų perleidimą.
D.Daubaras yra „Valeksos“ darbuotojas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas.
Šildėsi prie bankroto laužo?
„Statega“ uostamiestyje buvo nusitaikiusi į bankrutuojantį verslo centrą „Neapolis“ – padengė savininkų finansines skolas ir tikėjosi jį užvaldyti, bet kiti akcininkai ėmė priešintis.
Įsiplieskę ginčai dėl skolų perleidimo, kreditinių reikalavimų pirkimo persikėlė į teismus.
STT agentams „Stategos“ atstovai perdavė slaptai filmuotą vaizdo ir garso medžiagą, iš kurios, pasak jų, aiškėja, jog „Neapolio“ bankroto administratorius D.Daubaras ir jo padėjėjas T.Puzinas siekė neteisėtai pasipelnyti – reikalavo kyšių, kurie būtų pervesti į jiems artimų įmonių sąskaitas.
„Už tai jie pažadėjo pasirūpinti, kad „Neapolio“ bankroto bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas būtų mums palankus: pripažintų savininkų skolas padengusios „Stategos“ kreditinį reikalavimą – daugiau kaip 30 mln. litų (apie 8,7 mln. eurų)“, – teisme pareiškė V.Stefanovas.
V.Stefanovas ir kiti „Stategos“ darbuotojai sutiko veikti pagal STT sukurtą nusikalstamos veiklos imitavimo modelį – toliau lyg niekur nieko bendravo su D.Daubaru ir T.Puzinu, netgi pasirašė apsimestinių sandorių dokumentus dėl galimo pinigų pervedimo pašalinėms bendrovėms.
Slapta rinko duomenis
D.Daubaras ir T.Puzinas pinigų iš V.Stefanovo negavo. Pradinė 20 tūkst. litų suma už juridines paslaugas buvo pervesta tiktai į „Valeksos“ nurodytą advokato Arūno Šimkaus depozitinę sąskaitą. Tyrimo pradžioje šis teisininkas irgi buvo pripažintas įtariamuoju.
„Valeksos“ atstovai 2013 metų kovą buvo sulaikyti – D.Daubarui ir T.Puzinui pateikti įtarimai dėl neteisėtos veiklos, skirti įpareigojimai neišvykti be teisėsaugos įstaigų leidimo.
Nors V.Stefanovas, jo atstovai veikė pagal pareigūnų sankcionuotą nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, ikiteisminis tyrimas kažkodėl buvo nutrauktas.
Motyvas – STT agentų surinkti duomenys neįrodė, kad kyšių išvis reikalauta.
„Stategai“ apskundus tokį nutarimą, Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl beveik 6 mln. litų kyšio reikalavimo atnaujino.
V.Stefanovo įmonės, D.Daubaro ir T.Puzino ir jiems artimų žmonių santykius toliau aiškinosi jau ne Klaipėdos, o Kauno apygardos prokuratūra.
„Stategos“ advokatė Svetlana Baracevičienė, STT nurodymu tvarkiusi apsimestinius sandorius, D.Daubaro veiklą vertina kaip baigtinį nusikaltimą: „Įrodymų užtenka. Ko prašė, negavo, bet pasirašė garantinį raštą, kad teismui teiks 31 mln. litų kreditinį reikalavimą, o tai – kriminalas.“
„Stategos“ lėšų užvaldymo per D.Daubarui artimas įmones schemas neva atskleidę prokurorai „Valeksos“ darbuotojus įtarinėjo siekiu išlupti 482 tūkst. litų (apie 140 tūkst. eurų) kyšį.
„Stategos“ civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo siekė daugiau kaip 600 tūkst. eurų.
Teisėjui nuvilko mantiją
Teisme nuskambėjo ir buvusio Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Audriaus Saulėno pavardė. Jis nagrinėjo „Neapolio“ bankroto bylą, asmeniškai pažinojo D.Daubarą – palaikė su juo draugiškus santykius, netgi kartu iškylaudavo jachtomis po Baltijos jūrą.
Teisme liudijęs „Neapolio“ akcininkas klaipėdietis verslininkas Viktoras Gleizeris sakė girdėjęs, jog A.Saulėnas už palankius sprendimus šios įmonės bankroto byloje neva gavęs 30 tūkst. litų.
Paklaustas, iš kur tokios žinios, V.Gleizeris tik šyptelėjo: „Klaipėda – nedidelis miestas. Kai A.Saulėnas ir D.Daubaras kartu pietaudavo „Skandalo“ restorane, tai visi žinodavo.“
Tačiau A.Saulėnas neigė tenkinęs D.Daubaro prašymus: „Esame draugai, bet mūsų santykiai buvo korektiški, leistinų ribų neperžengdavome.“
Nenusišalinęs nuo bankroto bylų, susijusių su D.Daubaro veikla, vėliau A.Saulėnas prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu už teisėjo vardo pažeminimą atleistas iš pareigų.
Siekė atgauti investicijas
Teisme V.Stefanovas ne tik prisiminė, kaip klostėsi „Stategos“ ir D.Daubaro santykiai, bet ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
„Statega“ mainais už vertybinius popierius“ iš V.Gleizerio nupirko 50 proc. „Neapolio“ akcijų – sumokėjo priskaičiuotas bankų palūkanas už kreditus, padengė kitas skolas“, – aiškino V.Stefanovas.
Dėl likusių akcijų V.Stefanovas tarėsi su „Neapolio“ direktoriumi ir bendraturčiu Romu Grigalevičiumi, kuris jas rengėsi parduoti – pasirašė ketinimų protokolą, bet paskui persigalvojo.
„Jis norėjo, kad „Statega“ atlygintų kitų, tikriausiai jam artimų įmonių, skolas, dėl kurių mes nesitarėme. Kai atsisakiau mokėti, jis pasakė: „Jei nori karo, sulauksi“, – teigė V.Stefanovas.
Siekdama atgauti pinigus, „Statega“ ėmė siekti daugiaaukštį biurų pastatą Taikos prospekte valdančio verslo centro „Neapolis“ bankroto. Savo investicijas V.Stefanovas įvertino 31 mln. litų.
„Statega“ siekė, kad bankroto byloje teismas pripažintų ne dalį, o visas jos investicijas į „Neapolį“ – dokumentais patvirtintus kreditinius reikalavimus. Tada įmonė būtų įgijusi teisę valdyti šią įmonę.
V.Stefanovas ir jo atstovai užmezgė ryšius su teismo skirtu „Neapolio“ bankroto administratoriumi D.Daubaru – išaiškino jam susiklosčiusią padėtį, supažindino su dokumentais.
D.Daubaras, V.Stefanovas ir S.Baracevičienė dėl kreditinių reikalavimų tardavosi „Neapolyje“.
Kartelė kilo vis aukščiau
„Jis mus patikino, kad šis reikalas nevertas daužto kiaušinio – teisėjas A.Saulėnas esą viską sutvarkys taip, kad „Statega“ taptų pagrindine „Neapolio“ akcininke. Tada bus išspręstos visos finansinės problemos“, – pokalbius su „Valeksos“ atstovais teisme prisiminė V.Stefanovas.
D.Daubaras, pasak V.Stefanovo, aptakiai nurodė ir pinigų sumą, kurios reikės, kad „Stategos“ reikalavimus patvirtintų teismas, – 150 tūkst. litų. Paskui esą pareikalavo dar 200 tūkst. litų.
„Stategos“ vadovas suprato, kad tai – tik tarpinės sumos „Neapolio“ bankroto bylą nagrinėsiančiam teisėjui ir tyrėjams: „Klausiau, kaip ir į kokias sąskaitas mums reikės juos pervesti. Neturėdamas kitos išeities iš pradžių sutikau mokėti.“
V.Stefanovas teigė išgirdęs dar vieną reikalavimą – už visas „Neapolio“ bankroto procedūras „Stategai“ esą reikės sumokėti 600 tūkst. litų grynaisiais – pinigai būtų perskaičiuoti, patikrinti banke dalyvaujant teikėjų ir gavėjų atstovams.
„Pasitarimai vyko mano kabinete. Tarpinių išmokų sumas jie įrašydavo popieriuje.
Galiausiai už tai, kad būtų išspręstos visos bankroto problemos, pareikalauta 5,7 mln. litų. Sumą turėjome sumokėti per du kartus“, – kalbėjo „Stategos“ savininkas.
V.Stefanovas įsitikinęs, jog „Valeksos“ atstovai jam dūmė akis: „Siekė išmelžti pinigus, jie būtų nuplaukę į vienadienės įmonės užsienyje sąskaitą. O paskui – gaudyk vėją laukuose.“
Sumas braižė popieriuje?
Pajutęs klastą V.Stefanovas dėl įtartinų „Valeksos“ atstovo D.Daubaro ir jo tarpininko T.Puzino veiksmų kreipėsi į STT, įmonės darbuotojai sutiko bendradarbiauti su pareigūnais.
„Stategos“ savininkas pareigūnams perdavė kompaktinį diską su savo kabinete slaptai nufilmuotais vaizdais, garso įrašais, kurie, pasak jo, atspindi neteisėtą bankroto administratorių veiklą.
Toliau veikta pagal nusikalstamos veiklos imitavimo modelį – teisėsaugininkai žinojo, kad su D.Daubaru bendravę „Stategos“ atstovai apsimestinai pasirašinėjo garantinių sandorių raštus.
Vos tik komisiniais įvardyti pinigai už neaiškias juridines paslaugas buvo pervesti į advokato A.Šimkaus depozitinę sąskaitą, teisėsaugininkai sulaikė D.Daubarą ir T.Puziną
Kaltinamųjų advokatai teisme V.Stefanovą ir kitus liudytojus ir užvertė klausimais – kokia kamera slapta filmuoti žmonės, kas konkrečiai ir iš ko reikalavo kyšių, kas braižė skaičiukus popieriuje?
T.Puzino advokatas, buvęs VSD vadovas Arvydas Pocius teiravosi, kodėl „Statega“ dėl savo kreditinių reikalavimų pripažinimo nesikreipė į teismą, – pripažintas tik vienas 4 mln. litų reikalavimas.
„Valeksa“ ir pati galėjo juos patvirtinti. Bet bankroto administratoriams knietėjo pasipelnyti, todėl blefavo, sakė, kad ne jie, o A.Saulėnas viską sprendžia“, – aiškino V.Stefanovas.
Ne kyšininkas, o taikdarys
„Stategos“ kreditiniai reikalavimai dėl bankrutuojančio „Neapolio“ turto (daugiau kaip 30 mln. litų) vėliau buvo patvirtinti Aukščiausiojo teismo sprendimu.
Tyrėjų duomenimis, D.Daubaras į nusikalstamą veiklą galėjo įtraukti pažįstamą verslininką A.Rybakovą – įmonių „RR Management“ ir „RR Finance Soliuton“ savininką.
Jam ir D.Daubarui pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo tvarkant vieno pavojingų chemijos produktų gabenimo ir pardavimo sandorio dokumentus.
Teisiamieji kaltės nepripažino – teigė jokių kyšių nereikalavę, o nusvilę nagus tik dėl to, kad bandė sutaikyti dėl „Neapolio“ akcijų ir valdymo teisių susipešusius verslininkus.
„Mėginau juos susodinti prie bendro stalo, kad susitartų gražiuoju.
Kitaip bankrotas būtų užsitęsęs iki begalybės“, – kalbėjo D.Daubaras.
Prokurorams – teismo spyris
„Valeksos“ atstovai pastebėjo, jog tyrimo pradžioje kalbėta apie „rekordinį kyšį“, bet vėliau jis sutirpo.
Inkriminuojamą neteisėtą atlygį D.Daubaras vadino „kažkokios įmonės uždarbiu“.
„Išklausius garso įrašus, įvertinus ir sulyginus juos su kitais bylos dokumentais neužfiksuota tokių įrodymų, teiginių, kurie leistų manyti, kad kaltinamieji reikalavo kyšio ar dėl jo tarėsi, siekė jį užmaskuoti kitomis sutartimis ir priimti“, – STT kaltinimų piramidę visiškai sugriovė S.Katauskas.
Pažymėjęs, jog teismai negali remtis vien tik prielaidomis ir spėlionėmis, S.Katauskas visus prokurorų kaltinimus dėl galimo kyšininkavimo atmetė, o D.Daubaro, T.Puzino ir A.Rybakovo parodymus pripažino „laikytinais objektyviais ir teisingais“.
„Stategos“ interesams atstovaujanti advokatė Renata Astrauskienė tokio verdikto nesitikėjo: „Keista, kad netgi išklausius slaptų pokalbių įrašus jokios klastos ir kyšininkavimo neįžvelgta.
Bankroto administratoriai V.Stefanovui siūlė už milijoną litų pirkti plytą. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį skųsime aukštesnei instancijai.“
