Trečiadienį uždarame posėdyje apklausta ne tik 32 metų E.Geležiūnienė, bet ir jos sugyventinis Jonas – darželio darbuotojams išvydus ant vaiko kūno daugybę mėlynių, buvo iškelta baudžiamoji byla. Vaikas pareigūnams tyrimo pradžioje minėjo, jog mamos draugas jį muša, bet prieš teismą vyras nestojo, jis pripažintas liudytoju.
Kaltinimai dėl mažamečio sveikatos sutrikdymo, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis buvo pareikšti septynių vaikų mamai E.Geležiūnienei, tačiau pastaroji juos kategoriškai neigia.
Praėjusiame posėdyje birželio viduryje parodymus davė vaiką apžiūrėjusi medikė, vaiko teisių apsaugos specialistė ir buvusi laikinoji berniuko globėja, kurios žodžiai pareigūnams turėjo didelės įtakos surašant kaltinimus. Teisme buvo narstomas ir globėjos dienoraštis – jame esą pasiremiant vaiko pasakojimu parašyta, kad jis patyrė motinos smurtą.
Teisme – motinos kontrataka
„Vaiko teisės aiškino, jog aš nesidomėjau sūnumi, tačiau teismui šiandien pateikiau išklotines, kuriose užfiksuota, kad dėl jo policijos tyrėjui, medikams, socialiniams darbuotojams, toms pačioms vaiko teisėms kitą dieną po jo paėmimo skambinau mažiausiai 10 kartų. Tai – tik sujungti skambučiai, o kiek dar buvo nesujungtų“, – portalui lrytas.lt trečiadienį pasakojo E.Geležiūnienė.
Motina teigė pateikusi ir dokumentus, kuriuose užfiksuota, jog vaiko teisių apsaugos institucija esą draudė lankyti vaiką pirmomis dienomis jį atskyrus nuo namų.
„Vaiko teisės rašo, kad aš nevažiavau pas sūnų, nors pačios ir neleido to daryti“, – stebėjosi moteris.
Anot E.Geležiūnienės, globėjos dienoraštyje, kuriuo remiasi prokuratūra, yra vienas kitam prieštaraujančių teiginių – pavyzdžiui, iš pradžių rašė, kad vaiko nefilmavo, o paskui jau nurodė, jog jis buvo filmuojamas.
„Buvau apkaltinta, kad vaikas neprižiūrimas, atsilikusi jo raida. Vedėme jį į ugdymo, gydymo įstaigas, tačiau iki baudžiamosios bylos niekas jokių pretenzijų nereiškė. Įrašai atsirado tik iškėlus bylą“, – kalbėjo E.Geležiūnienė.
Motina piktinosi, jog į svetimą aplinką, globėjos namus perkeltam sūnui psichologinė pagalba buvo suteikta tik po trijų savaičių.
E.Geležiūnienė pateikė teismui garso įrašą, kuriame vaikas pasakoja, jog globėja lipnia juosta neva buvo užklijavusi jam rankas ir kojas. Įrašas buvo priimtas, tačiau dar nežinia, kaip jis bus įvertintas.
Kitas teismo posėdis įvyks rugsėjį.
Kilo didelis rezonansas
Ši istorija visuomenėje sukėlė platų atgarsį – vykstant ikiteisminiam tyrimui, berniukas iš mamos buvo paimtas ir pas laikinuosius globėjus išbuvo daugiau nei metus.
Vėliau vaikas E.Geležiūnienei buvo sugrąžintas. Motina tvirtina, jog jokio smurto nebuvo, o prievartinis mažylio perkėlimas sukėlė didžiulį stresą jam ir visai šeimai.
Kauno apylinkės teismas motiną išteisino pareiškęs, jog įrodymų nepakanka, o kaltinimai motinai grįsti tik prielaidomis.
Tačiau kaltinimą palaikanti prokurorė Renata Oželienė nuosprendį apskundė – jos nuomone, yra surinkta pakankamai smurto įrodymų.
Prokuratūra prašo skirti E.Geležiūnienei pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams.
Ant kūno – daugybė mėlynių
Galimo smurto prieš šį mažametį istorija plačiai nuskambėjo, kai mama atvedė jį į darželį. Buvo matyti gausios mėlynės ant berniuko kūno, jomis nusėtos rankos, kojos, nugara, praskeltas antakis.
Šie vaizdai 2017 metų spalį šokiravo auklėtoją, kitus ugdymo įstaigos darbuotojus ir sukėlė įtarimų dėl žiauraus jo sumušimo.
Darželio darbuotojoms susisiekus su policija ir vaiko teisių specialistais berniukas buvo perkeltas pas globėjus.
Berniukas sakė, jog jį muša motinos sugyventinis Jonas, bet po kurio laiko pastarojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta daugiavaikė motina.
Berniukas buvo skubiai perkeltas pas globėjus, o motinai gražintas praėjus daugiau nei metams, 2018 metų gruodį.
Iš kur mėlynės, nežino
E.Geležiūnienė tvirtino nežinanti, kaip atsirado mėlynės: judrus vaikas esą galėjo užsigauti žaisdamas, laipiodamas po medžius nuosavos šeimos valdos kieme.
Anot mamos, vaikas ir per apklausą, ir psichologinės ekspertizės metu neigė patyręs jos smurtą: „Sūnui buvo nesėkmingai mėginta įteigti priešingai“.
E.Geležiūnienė naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog prokuratūra pateikdama kaltinimus vadovavosi laikinosios globėjos žodžiais.
„Iš esmės remtasi globėjos pasakojimu, kuris yra neobjektyvus ir nepagrįstas. Teisėsauga vadovavosi globėjos dienoraščiu, kurį jį vedė“, – pasakojo E.Geležiūnienė.
Melo detektorius – nepalankus
Prokurorės R.Oželienės tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo pradžioje motina prisipažino sudavusi vaikui, taikiusi jam fizines bausmes, bet po to ėmė kratytis kaltės.
E.Geležiūnienė sutiko pasitikrinti melo detektoriumi, tačiau išvados jai buvo nepalankios.
Sužinojusi tai, moteris ėmė žerti priekaištus klausimyno sudarytojams.
Manoma, jog nepriklausomai nuo, koks bus Kauno apygardos teismo sprendimas, galutinį tašką byloje padės tik Aukščiausiasis teismas.
