Atsakyme, kurį penktadienį naujienų portalui lrytas.lt atsiuntė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, teigiama, jog nei perkvalifikuoti tyrimo, nei nušalinti nuo pareigų kurių nors asmenų dabar nėra pagrindo.
Tuo tarpu L.Šilinskytės kovą prieš negeroves palaikančių, tiesos siekiančių buvusių jos kolegų nuomone, buvo labai svarbu kuo greičiau imtis priemonių, kad nebūtų sudarytos sąlygos abejones sukėlusiems asmenims nuslėpti galimo nusikaltimo.
Būdami darbo vietose, jie gali naikinti, slėpti, koreguoti įkalčius, klastoti dokumentus, turi geresnes galimybes paveikti liudininkus.
Tačiau konkrečių asmenų nušalinimas įmanomas tik pareiškus jiems įtarimus, o to iki šiol nepadaryta.
Lieka nenušalintas nei RŠL direktorius Remigijus Mažeika, kuriam vadovaujant įvyko tragedija, nei kiti vadovaujančias pareigas šioje įstaigoje užimantys asmenys, nors grupė darbuotojų dar pernai vasarą kreipėsi į Darbo inspekciją dėl patiriamo psichologinio smurto.
Beje, R.Mažeikai yra pareikšti įtarimai kyšininkavimu milžiniško masto korupcinėje byloje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir kitų gydymo įstaigų vadovai. Kad jis tebėra įtariamuoju, ketvirtadienį naujienų portalui lrytas.lt pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybos Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
Tačiau ir šioje byloje RŠL direktorius lieka nenušalintas, skirtingai nei kai kurie kiti įtariamieji.
Po L.Šilinskytės mirties visuomenę pašiurpino administracijos draudimas uždegti žvakutes velionės atminimui, padėti jos nuotrauką, nekrologą.
Vyksta apklausos
Siekiant išsiaškinti L.Šilinskytės savižudybės aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Prokuratūra žiniasklaidai apie tai pranešė gegužės 10 dieną.
Lrytas.lt žurnalistas paprašė tyrimui vadovaujančio Kauno prokuroro Andriaus Kiuršino plačiau apie jį pakomentuoti, bet buvo nukreiptas į Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrių.
„Siekiant detaliai ir objektyviai ištirti bei įvertinti šį visuomenę sukrėtusį įvykį šiuo metu yra apklausiami asmenys, bus atliktas tam tikrų daiktų, informacinių laikmenų ištyrimas, laukiami atsakymai su dokumentine medžiaga iš įvairių institucijų, analizuojami gaunami duomenys“, – tvirtinama portalui E.Martinonienės atsiųstame atsakyme.
Pasak E.Martinonienės, kol kas nėra duomenų, kurie leistų įtarti Baudžiamojo kodekso 133 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką („Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės“).
„Ketinant pareikšti įtarimus ar apkaltinti asmenį pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį būtina objektyviais duomenimis pagrįsti, kad konkretus asmuo tikslingai kurstė, elgėsi žiauriai (smurtavo) ar naudojo klastą sąmoningai siekdamas kito asmens savižudybės arba suvokdamas, kad tokio elgesio paveiktas asmuo gali taip pasielgti.
Prokuratūra supranta visuomenėje kilusią reakciją į šį įvykį, todėl siekia atlikti tyrimą detaliai, nuosekliai ir objektyviai bei numato informuoti visuomenę apie baigto tyrimo rezultatus ta apimtimi, kuri bus galima.
Šiuo metu numatyti tyrimo pabaigos datą nėra galimybės“ – teigiama prokuratūros atsakyme.
Įtarimų nepareiškė, į teismą nesikreipė
Prokuratūra pareiškė, jog pagal Baudžiamojo proceso kodeksą nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti jo teisę užsiimti tam tikra veikla gali ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutartimi patenkinęs prokuroro prašymą.
„Toks prokuroro prašymas teismui teikiamas kai tai yra būtina siekiant kuo greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pranešimai apie įtarimą šiame tyrime nėra niekam įteikti, todėl ir negali būti sprendžiama dėl laikino nušalinimo nuo pareigų.
Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad apie šį įvykį viešai skelbiami teiginiai nėra laikytini paaiškėjusiais ar nustatytais faktais“, – portalą informavo Generalinės prokuratūros atstovė E.Martinonienė.
Nurodė ne vieną pavardę
L.Šilinskytė prieš mirtį įvardijo ją persekiojusius kaltininkus – velionės brolis Artūras Šilinskas portalui lrytas.lt anksčiau minėjo, jog buvo nurodytos daugiau nei keturios pavardės.
Dar ji nusiuntė elektroninį laišką dviem aukštesnes pareigas einantiems medikams, kad atleidžia jiems už padarytas skriaudas.
Principingumu garsėjusi L.Šilinskytė artimiesiems paliko nemažai dokumentų, bylojančių, kas vertė gydytoją kovoti su korumpuota sistema.
Negeroves kėlusi medikė sulaukė atakų – panašu, jog buvo ieškoma priekabių.
Lemtingą žingsnį ji žengė po atleidimo neva už šiurkščius pažeidimus, įvykusio gegužės 6 dieną.
Pasak A.Šilinskio, sesuo apie darbe patiriamą persekiojimą yra rašiusi Sveikatos apsaugos ministerijai, Respublikinės Šiaulių ligoninės administracijai ir Valstybinei darbo inspekcijai, Darbo ginčų komisijai, tačiau apčiuopiamos pagalbos nesulaukusi.
Medikė ieškojo teisybės
Kolegų padarytas gydymo klaidas iškėlusi, Darbo inspekcijai apie vienos gydytojos pasiskirtus, bet realiai nevykdomus budėjimus pranešusi L.Šilinskytė, regis, atsidūrė juoduosiuose sąrašuose.
Vieną sykį prie jos prikibta dėl 20 minučių anksčiau paliktos pamainos, nors medikė dėl pavadavimo buvo iš anksto susitarusi su kolegomis, nes atsirado skubių asmeninių reikalų.
Tačiau bereginti buvo surašytas tarnybinis pranešimas, gimė nuobauda.
Kitą kartą L.Šilinskytė buvo apkaltinta dokumentų klastojimu, gydant vieną Šiaulių verslininką.
Tačiau pastarasis, priešingai, tvirtino, kad jauna medikė išgelbėjo jam gyvybę, aštriai kritikavęs jos kolegų parinktais gydymo metodais.
Įsibaiminę Šiaulių medikai papasakojo žurnalistams ir daugiau detalių – pavyzdžiui, kaip jie yra verčiami dirbti viršvalandžius, bet už tai negaudavo pinigų.
Daugelis kolegų teigė nurydavę karčias piliules, tačiau L.Šilinskytė netylėjo, ieškojo teisybės.
Anesteziologė kreipėsi pagalbos į Darbo inspekciją, pranešė apie jos persekiojimą, tačiau principingos medikės niekas neapgynė.
L.Šilinskytės buvę kolegos prisiminė, kaip vienas bendradarbis netgi būdamas atostogose ją skundė, prašydamas administracijos atleisti neva už netinkamą būdą – kruopštumu pasižymėjusiai anesteziologei-reanimatologei tai buvo itin skaudus smūgis.
Anot medikų, L.Šilinskytei būdavo sudarinėjami ir nepalankus darbo grafikai.
Dėl psichologinio smurto skundėsi ir daugiau Šiaulių ligoninės darbuotojų.
Iškilo iškalbingi ryšiai
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat nusprendė nenušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus R.Mažeikos – pirmadienį per spaudos konferenciją viceministras A.Pečkauskas pareiškė, jog tam esą nėra pagrindo.
Gegužės 14 dieną ministras Arūnas Dulkys sudarė darbo grupę įvertinti situacijai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Nušalinimas buvo galima pradėjus tarnybinį patikrinimą, tačiau to nebuvo padaryta.
Be to, paaiškėjo iškalbingas faktas – Šiaulių medikai paskelbė atvirą laišką, kuriame neslėpė nusivylimo tuo, kad darbo grupei vadovauti paskirtas A.Pečkauskas yra artimas buvusio tiesioginio L.Šilinskytės viršininko Andriaus Bubliausko pažįstamas.
Šiam faktui išlindus į viešumą, viceministras nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino.
Pats R.Mažeika pareiškė, jog turi savo vadovų pasitikėjimą ir nusišalinti neketina. Respublikinė Šiaulių ligoninė yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Jis neigė žinias, kad gydymo įstaigos personalui grasinama, reikalaujama nesiskųsti.
