Nei atgaila, nei visiškas savo kaltės pripažinimas neišgelbėjo 58 metų S.Urbono nuo įkalinimo, tačiau tai turėjo įtakos skiriant švelnesnę bausmę.
Bylą dėl 47 metų Tanitos Urbonienės nužudymo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas vyrui skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nors pats S.Urbonas ir jo gynėjas prašė jam taikyti dar švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymuose.
„Jis prisipažino, padėjo išsiaiškinti bylos aplinkybes, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas“, – tokiais argumentais teismą bandė paveikti S.Urbono advokatas.
Nužudė keturiais šūviais
Teismas pripažino, kad šie argumentai teisingi ir į juos turi būti atsižvelgta, tačiau pabrėžė nusikaltimo įvykdymo aplinkybes ir jo negrįžtamas pasekmes.
„Nusikaltimas įvykdytas judrioje Vilniaus vietoje, keturi iš arti iššauti šūviai į gyvybiškai svarbias kūno vietas T.Urbonienei nepaliko jokių šansų išgyventi“, – paskelbė teismas.
S.Urbonas buvo pripažintas kaltu ne vien dėl dešimčia metų jaunesnės žmonos nužudymo, bet ir dėl neteisėto šaudmenų laikymo. Be leidimo įsigyti medžiokliniai šoviniai pas S.Urboną buvo rasti kratos metu.
Pats iškvietė pareigūnus
Nusikaltimas, dėl kurio sostinės verslininko gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, buvo įvykdytas pernai rugpjūčio 16-osios popietę Vilniuje, Švitrigailos ir Kauno gatvių sankryžoje.
„Nušoviau žmoną, noriu prisipažinti ir atiduoti ginklą“, – taip paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pasakė S.Urbonas.
Greitosios pagalbos medikams ir pareigūnams atvykus į nurodytą vietą paaiškėjo, kad verslininkas nejuokavo. Jo automobilyje išties rasta mirusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo, žinoma Vilniaus nekilnojamojo turto brokerė T.Urbonienė.
Protą sujaukė skyrybos
Žudiku tapęs jos sutuoktinis buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę apklausti.
Apklausę S.Urboną pareigūnai paskelbė: „Žmogžudystė įvykdyta dėl asmeninių motyvų.“
Kokie buvo šie motyvai, teisme galėjo išgirsti tik teismo proceso dalyviai, nes S.Urbono baudžiamoji byla, nenorint viešinti šeimos asmeninio gyvenimo, nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.
Sutuoktinius pažinoję žmonės „Lietuvos rytui“ teigė, kad tris vaikus auginusi pora ilgą laiką visiems atrodė beveik ideali, tačiau prieš nužudymą jų santykiai pradėjo byrėti. T.Urbonienė pareiškė norinti skyrybų ir išsikraustė iš bendrų namų.
Kas nulėmė šį sprendimą, žino tik patys Urbonai, kurie anksčiau buvo neišskiriami nei namuose, nei darbe.
Žlugo ir bendras verslas
Sutuoktiniai buvo įregistravę uždarąją akcinę bendrovę „Sauvida“, kuri veikė daugiau nei 23 metus ir iškart plėtojo net kelis verslus – Saulius sukosi transporto ir nekilnojamojo turto srityje, o Tanita ne vienus metus turėjo savo kirpyklų ir soliariumų tinklą, kurį buvo išplėtojusi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.
Vėliau grožio verslą ji pardavė ir visomis jėgomis nėrė į nekilnojamojo turto rinką. Vilniuje ji tapo gana žinoma ir populiaria nekilnojamojo turto brokere, jos paslaugų, norėdamas parduoti ar įsigyti butą, namą, prašydavo ne vienas vilnietis.
Sutuoktinių verslas, o su juo, matyt, ir santykiai pradėjo ristis žemyn prieš trejus metus.
2019 metais Urbonų įmonės pajamos per metus sumažėjo perpus – nuo 100–200 tūkst. eurų iki 50–100 tūkst. eurų per metus, o grynasis pelnas buvo dar kelis kartus mažesnis.
Koronavirusas ir dėl jo paskelbtas karantinas sutuoktinius įstūmė į dar didesnę finansinę duobę.
Kurį laiką jų verslas buvo sustojęs, o po žmogžudystės taip ir neatsigavo.
Kaip teisme sakė S.Urbonas, dabar „Sauvida“ yra likviduojama, o laukdamas teismo jis dirbo Vilniaus gyvūnų globos namuose.
Ginklą įsigijo legaliai
Kaip teigė porą pažinoję žmonės, per vieną po kito buvusius karantinus Sauliaus ir Tanitos santykiai pašlijo, ir nors T.Urbonienė vyrą paliko, paties S.Urbono planai buvo kitokie.
Jis visais būdais stengėsi žmoną susigrąžinti ir žmogžudystės dieną pakvietė susitikti ir pasikalbėti apie jų bendrą ateitį.
Poros susitikimas įvyko bendrovės vardu registruotame automobilyje BMW X3, kurį S.Urbonas pasistatė gatvėje netoli T.Urbonienės darbovietės ir laukė.
Jame ir nuaidėjo mirtini šūviai.
Ginklą, kuriuo nušovė savo žmoną, S.Urbonas buvo įsigijęs legaliai, savigynai.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis. S.Urbonas jį dar gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
