„Užteko vos vieno degtuko, kad kiltų gaisras“, – apie ugnies suniokotą šimtametę klėtį sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.
Gaisras muziejaus teritorijoje esančioje klėtyje kilo jau po darbo valandų. Pagal padidinto pavojaus lygį ant kojų buvo sukeltos gausios ugniagesių pajėgos, tačiau pirmiesiems ekipažams pasiekus gaisravietę dalį jų teko atšaukti. Liepsnojo nedidelė klėtis, kitiems pastatams pavojaus nebuvo.
Gaisras suniokojo stogą. Nuo dūmų aprūko ir vandeniu buvo sulieti klėtyje laikyti etnografiniai eksponatai. Į gaisravietę atskubėjo ir policininkai, nes kilo įtarimų, kad istorinė klėtis buvo padegta.
Vis dėlto padegėjų pareigūnams ilgai ieškoti nereikėjo. Įtarimas krito ant vieno paauglio, tądien su draugais slampinėjusio po muziejaus teritoriją.
Keli kompanijoje buvę jaunuoliai net buvo atsitiktinai nufotografuoti prieš kylant gaisrui.
Tądien parke buvo ir daugiau žmonių. Vieni poilsiautojai sumanė nusifotografuoti gamtoje ir į kadrą antrajame plane pateko netoli klėties buvę du paaugliai. Po kelių minučių plykstelėjo gaisras.
Pamatę, ką pridirbo, paaugliai puolė skambinti Bendrajam pagalbos centrui. N.Šniokienės žiniomis, vienas paauglių prisipažino pareigūnams padegęs klėtį.
„Smalsaudamas įkišo degantį degtuką į nendrinį stogą. Nors nendrės buvo impregnuotos, vis tiek užsidegė, tik gal liepsnos ne taip greitai plito“, – sakė direktorė.
Nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau greičiausiai sieks ne vieną tūkstantį eurų – gaisro suniokotas stogas buvo nendrinis.
Parko gilumoje, atokiau nuo centrinių rūmų, aukštų medžių apsuptyje įrengtas etnografinės buities skyrius. Ten stovi įvairūs pastatai, suvežti iš įvairių šalies vietų.
Iš vieno Aukštaitijos krašto kaimo klėtis į dvaro teritoriją buvo atvežta daugiau nei prieš pusę amžiaus. Joje buvo eksponuojamos statinės, kubilai, geldos, krepšiai ir kiti etnografiniai daiktai.
Nors muziejaus teritorija aptverta, po darbo valandų didžiulis parkas atviras visiems, vartai nėra rakinami. Čia įrengtos sūpynės.
