Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui abu kariai pripažino savo kaltę dėl netyčinio nusikaltimo, apgailestavo ir atsiprašė sužalotos mergaitės tėvų.
Kareivinėse laikyta imitacinė šviesos ir garso efektą sukelianti granata, pasak ekspertų, galėjo sprogti dėl mechaninio poveikio visiškai suirus sprogdiklio konstrukcijai.
Pernai Klaipėdos apylinkės teismas atvertė baudžiamąją bylą. Išklausę proceso dalyvių parodymus mergaitės tėvai nusprendė, kad granata kario rankoje niekaip negalėjo sprogti savaime, dėl visko esą kalčiausias sprogmenį į karinio dalinio patalpas atnešęs T.L. Jis ir pats nukentėjo – sužalota kario plaštaka.
Prašė nubausti griežčiau
Nukentėjusiųjų advokatas Ramūnas Girevičius, pasinaudojęs teise patikslinti prokurorų kaltinimą perkvalifikuojant jį į griežtesnį, pareikalavo, kad tiesioginiam šio incidento kaltininkui, karinio dalinio štabo seržantui T.L. būtų inkriminuojamas tyčinis nusikaltimas – sunkus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymas.
Po to byla, kurioje šis karys buvo teisiamas už sunkesnį nusikaltimą pagal griežtesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį įstatymą, perduota Klaipėdos apygardos teismui.
Buvo nuspręsta, kad T.L. netyčia sunkiai sužalojo mažametę pažeisdamas teisės normų numatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.
Seržantui T.L. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė atidėta tokiam pat laikotarpiui.
Kitas teisiamas vyresnysis seržantas A.Š. irgi pripažintas kaltu, tačiau susitaikęs su nukentėjusiaisiais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Bausmės išvengęs karys A.Š. mano, kad šioje byloje nenustatytos tikslios ir neabejotinos jo kaltę įrodančios aplinkybės.
Advokatas Osvaldas Martinkus Lietuvos apeliacinio teismo paprašė ginamąjį išteisinti dėl pareikštų kaltinimų.
Granatą mėtė kaip bulvę
Skaudi nelaimė įvyko 2020 metų lapkričio 13 dieną Klaipėdoje, Kunigaikščio Butigeidžio bataliono kareivinių sporto salėje, kur treniravosi ir kariai, ir civiliai asmenys.
Įžengęs į salę seržantas T.L. nei iš šio, nei iš to imitacinę šviesos blyksnio ir garso smūgio granatą parideno tarnybos draugo A.Š. link.
Šis, pamanęs, kad tai nevykęs tarnybos draugo pokštas, nieko bloga negalvodamas granatą pakėlė ir metė atgal.
T.L. ją pagavo ir perėmė į kairę ranką – driokstelėjo sprogimas, sužalojęs jam plaštaką.
Kūno sužalojimų neišvengė ir šalia T.L. buvusi salėje sportavusio profesionalios tarnybos kario dukra – tėvas ją buvo atsivedęs į kareivines.
Granatos skeveldra smigo mažametei į akį – jos sveikata sunkiai sutrikdyta.
Kiti kariai ir civiliai, buvę sporto salėje maždaug 50 metrų nuo imitacinės granatos veikimo zonos, nenukentėjo.
Pripažino savo kaltę
Kaltinamasis T.L. pasakojo, kad mergaitė, kaip ir kiti profesionalų karių vaikai, lankydavosi kareivinėse: „Su jos tėvu dirbau vienoje patalpoje, sporto salė šalia, jeigu vaikai nereikalauja priežiūros, gali ten būti. Pirmą kartą sumaniau tokį pokštą. Blogai pasielgiau, nesitikėjau, kad granatos mechanizmas gali būti pažeistas.“
Teisme T.L. išsamiai paaiškino, kaip veikia imitacinės granatos, artimos kovinėms.
Paridentąją į salę jis prieš tai vizualiai apžiūrėjo, žiedo neištraukė, gąsdinti tarnybos draugų nenorėjo.
Kariuomenėje 22 metus tarnavęs vyriškis per tą laiką du šimtus kartų naudojo tokias granatas – jokių bėdų nepasitaikė.
A.Š. pripažino, kad išvydęs granatą jis pagal instrukcijas apie tai turėjo įspėti aplinkinius, kviesti išminuotojus, informuoti apie drausmės pažeidimą karo policiją.
A.Š. tarnybos kariuomenėje stažas – 14 metų.
Negalėjo sprogti savaime
Dalinyje sprogusi granata naudojama specialiosiose teisėsaugininkų ir kariškių operacijose, kovojant su teroristais, vaduojant įkaitus, mokomosiose pratybose.
Jai suveikus, šviesos blyksniai, garsas atitraukia priešininkų dėmesį, juos laikinai apsvaigina, įbaugina, suklaidina. Taikiniais gali būti ir gyvoji jėga.
Granatą į salę įritinęs seržantas T.L. nesupranta, kodėl ji sprogo, – kaiščio-saugiklio žiedo esą nebuvo ištraukęs. Bet imitacinė garso ir blyksnio granata driokstelėjo jo rankoje.
Lietuvos policijos kriminalinių ekspertizių centro (LPKEC) sprogmenų ir balistikos tyrėjų teigimu, savaiminis tokio modelio vokiškų granatų sprogimas dėl pirotechnikos ypatumų neįmanomas – daužiklis turi kliudyti sprogdiklio kapsulę.
Kita vertus, rankinės granatos gali sprogti ir neištraukus kaiščio-saugiklio, jeigu jas iš visų jėgų meti į kokį nors kietą paviršių.
Negalvojo apie saugumą
LPKEC sprogstamųjų medžiagų, balistikos ekspertai linkę manyti, kad šiuo atveju granata buvo aktyvuota dėl daužiklio ir kapsulės smūgio, tačiau jie negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad žiedas buvo ištrauktas.
Nukentėjusios mergaitės tėvas, pats išbandęs tokias granatas, teigia, kad neištraukus kaiščio granatos neįmanoma susprogdinti.
Neatmestina ir savaiminio sprogimo tikimybė, jei rankinės granatos korpusas ar vidaus detalės buvo iš dalies arba visiškai suirusios.
Prokurorai abu incidento dalyvius kaltina pažeidus specialiąsias elgesio saugumo taisykles, kurios draudžia neteisėtai naudoti imitacines granatas už karinių poligonų ribų, jeigu pusšimčio metrų zonoje yra civilių asmenų.
Dviejų metrų spinduliu nuo sprogimo taško neturi būti ir karių be priedangos. Akivaizdu, kad kaltinamieji be jokio teisinio pagrindo kareivinių patalpoje, kur būta žmonių, žaidė su granata neįsitikinę, ar jos sprogdiklis nepažeistas.
Gynėjų nuomonės kertasi
Teisme kariai prisipažino nusižengę saugumo taisyklėms, jų kaltę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Tačiau tyrėjų atskleistos faktinės aplinkybės, pirminiai prokurorų kaltinimai nukentėjusiųjų nepatenkino.
Advokatas R.Girevičius reikalavo griežtinti Klaipėdos apygardos prokurorų kaltinimus, iš atsakovų nukentėjusiesiems priteisti 100 tūkst. eurų atlygį už sunkiai sutrikdytą mergaitės sveikatą, jos gydymą, truksiantį galbūt ne vienus metus.
Kaltinamojo A.Š. advokatas O.Martinkus abejojo dėl savaiminio sprogimo paridenus granatą gumine sporto salės danga.
Tyčia mergaitės nežalojo
Kriminalistikos ekspertų darbą byloje sunkino tai, kad neliko tokių pat granatų – Lietuvos kariuomenėje jos nebenaudojamos jau penkerius metus.
„Sprogdiklio kapsulės atsiskyrimo per eksperimentinius bandymus nepavyko atkartoti, todėl nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar žmogui laikant granatą sprogimo metu buvo išmušta kapsulė“, – teigė balistikos ekspertai.
Išklausęs visų procesų dalyvių ir ekspertų kalbas teisėjas Dalius Jocius nusprendė, kad granata sprogo ne dėl karių tyčinių veiksmų, o savaime – dėl mechaninio kontakto visiškai ar iš dalies suirus sprogdiklio konstrukcijai.
„Jeigu karys ir būtų ištraukęs žiedą, tai – ne tyčinis veiksmas. Jo rankoje sprogusi granata nebuvo nukreipta į vaiką“, – nuosprendyje konstatavo D.Jocius.
Granatą atgal metęs karys A.Š. nusižengė ne vien tik saugumo taisyklėms – tarp jo veiksmų ir pasekmių, teismo požiūriu, irgi matomas priežastinis ryšys.
Žalą atlygins kariuomenė
Teismas seržantų veiksmus įvertino kaip neatsargų nusikaltimą ir pažymėjo, kad ne jie, o Lietuvos kariuomenė turi kompensuoti žalą sužalotos mergaitės tėvams.
Kariuomenė pripažinta viešojo administravimo subjektu, atsakinga už tai, kad skaudi nelaimė įvyko jos valdomoje teritorijoje.
Civiliniai atsakovai įpareigoti nukentėjusiesiems atlyginti 75 tūkst. 570 erų turtinės ir neturtinės žalos.
Atlyginusi visus priteistus nuostolius kariuomenė vėliau galėtų bylinėtis su nuteistaisiais dėl tokio pat žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo tvarka.
Neturtinės žalos atlygis nukentėjusiesiems sumažintas įžvelgus dalį tėvų kaltės – nelaimės nebūtų buvę, jeigu mergaitė būtų žaidusi ne kareivinėse, o įprastoje aplinkoje.
