„Teisėjų kolegija nutaria (...) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išteisintajam Š. Narbutui priteista 16 811,41 euro proceso išlaidų iš valstybės lėšų. Kitos nuosprendžio dalies (nutarta – ELTA) nekeisti, išteisinto Š. Narbuto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliacinės instancijos teisme atlyginimui netenkinti“, – teismo sprendimą įgarsino teisėjų kolegijos pirmininkas Linas Šiukšta.
Kaip praneša Apeliacinis teismas, prokuroro vertinimu, Š. Narbutas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi už teisinę pagalbą buvo apmokėta kitų asmenų suaukotomis lėšomis.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
Š. Narbutas: kyla klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo
Š. Narbutas sako dar spręsiantis, ar skųsti šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tačiau klausimų ėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, pripažįsta išteisintasis, yra.
„Reikia visą nutartį skaityti, žiūrėti argumentus ir tada priimti sprendimus. Bet bendrai teisėje yra toks principas, kad kaltoji šalis atlygina nekaltos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. (...) Tai šioje dalyje tikrai reikėtų klausimą kelti. (...) Bylinėjimosi išlaidų aš patyriau daugiau nei buvo surinkta, tai objektyvūs faktai“, – žurnalistams po nutarties paskelbimo teigė Š. Narbutas.
„Jaučiuosi, kad valstybė mane nuvylė – nori padėti, o lieki kaltas. Tai skaudu dėl to“, – sakė išteisintasis.
Vilniaus apygardos sprendimą Š. Narbutą visiškai išteisinti Apeliaciniam teismui apskundė prokuroras Gintaras Jasaitis. Jis prašė apeliacinės instancijos teismo pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti iš jo per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Savo ruožtu Š. Narbutas prašė teismo atmesti prokuroro G. Jasaičio skundą ir palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pernai Vilniaus apygardos teismas Š. Narbutą išteisino
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę Vilniaus apygardos teismas išteisino baudžiamojoje byloje dėl COVID-19 reagentų pirkimo sukčiavimu ir piktnaudžiavimu kaltintą buvusį POLA vadovą Š. Narbutą. Teismo manymu, asmens padaryti veiksmai neatitiko nusikalstamų veikų požymių.
Teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenų, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, neva veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, tuometinis POLA vadovas Š. Narbutas derėjosi su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo.
Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimą. Teisėsauga įtaria, kad apie šį atlygį už tarpininkavimą bei vėliau sudarytą galimą fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį Š. Narbutas Vyriausybės atstovų neinformavo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės COVID-19 tyrimo reagentų pirkimams, sudarytos sutarties pagrindu į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
Š. Narbutas dėl teisėsaugos veiksmų jo atžvilgiu pernai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). EŽTT nutarė, kad buvęs POLA vadovas 2020 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo sulaikytas, pažeidžiant įstatymus, o jam taikytas turto areštas buvo neproporcingas. Teismas taip pat nusprendė, kad Lietuvos valdžios institucijos, pranešusios apie tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, negalėjo atskleisti Š. Narbuto tapatybės. EŽTT sprendimu Lietuva Š. Narbutui turės sumokėti 26 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
