Jonas J. nuteistas kalėti penkerius metus, o Martynas J. ir Edgaras B. nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, jie taip pat turės išdirbti nemokamai 150 valandų sveikatos ir socialinės priežiūros įstaigose ir sumokėti įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, Eltai pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.
Bylos duomenimis, Jonas J. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., veikdamas organizuota grupe kartu su dar trimis vyrais ir taip pat ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno kokainą. Tikslus gabento kokaino kiekis nustatytas nebuvo, manoma, kad lietuvis turėjo bendrininkų užsienyje.
Vykdydamas prisiimtus nusikalstamus įsipareigojimus Jonas J. į nusikalstamą veiką įtraukė Martyną J. bei pasiūlė jam už 1000 eurų atlygį iš užsienio valstybių į Europos Sąjungą paslėpus savo skrandyje, ar kitu būdu, atgabenti ne mažiau kaip kilogramą narkotinių medžiagų, arba užverbuoti kitus asmenis tai pačiai nusikalstamai veikai vykdyti.
Sutikęs su tokiu Jono J. pasiūlymu, nes labai reikėjo pinigų, Martynas J. į šią nusikalstamą veiką įtraukė savo pažįstamą, buvusį kaimyną Edgarą B., Martynas J. bijojo gabenti narkotikus savo skrandyje.
Martynas J. su Edgaru B. sutarė, kad šis už 1000 eurų atlygį iš užsienio valstybių į Europos Sąjungą paslėpęs savo skrandyje atgabens ne mažiau kaip vieną kilogramą narkotinės medžiagos, bei už papildomą 200 eurų atlygį užverbuos daugiau asmenų tai pačiai nusikalstamai veikai vykdyti.
Tačiau ir Edgaras B. išsigando savo skrandyje gabenti narkotikus ir pasiūlė tai padaryti dar kitam asmeniui – Radviliškio gyventojui S. O., kuris sutiko gabenti narkotikus ir perdavė savo asmens duomenis, kad galima būtų nupirkti jam lėktuvo bilietus.
Bylos duomenimis, 2018 m. gruodžio 5 d. vienoje Rusijos kelionių agentūroje S. O. vardu įgijus lėktuvo bilietus maršrutu Palanga – Kopenhaga – Mančesteris – Kasablanka – San Paulas. Vienu metu S. O. buvo persigalvojęs, norėjo atsisakyti rizikingos kelionės į Braziliją, tačiau bendrininkų buvo įkalbėtas vykti. Tų pačių metų gruodžio 8 d. S. O. buvo nuvežtas į Palangos oro uostą, jam buvo duoti 100 eurų kelionei, tarpusavio ryšiui palaikyti mobilaus ryšio telefonas, lėktuvo bilietai bei rūbai, tinkami kelionei.
M. J. buvo įpareigotas palaikyti ryšį su S. O. – telefonu paaiškinti, kaip šiam persėsti į oro linijų orlaivius, kad S. O. saugiai nuvyktų į Brazilijos San Paulo miestą, paimtų jam perduotas narkotines medžiagas ir atgabentų jas į Ispanijos Valensiją.
Gruodžio 9 d. S. O. buvo jau San Paule. Vykdydamas Martyno J. jam telefonu perduodamus nurodymus, gruodžio 13 d. viename viešbutyje S. O. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmė kelioninį lagaminą su jame paslėptu nenustatytu kiekiu kokaino. Lagaminą užregistravo savo vardu, pridavė atvykęs į San Paulo oro uosto bagažo skyrių bei išvyko maršrutu San Paulas – Kasablanka – Valensija.
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, tęsdamas nusikalstamą veiką Jonas J. tų pačių metų gruodžio 13 d. lėktuvu, maršrutu Ryga – Frankfurtas – Valensija nuvyko į Ispanijos Valensijos miesto oro uostą turėdamas tikslą paimti pas S. O. lagamine gabentas narkotines medžiagas – kokainą.
Tačiau S. O. į paskirties vietą Valensijoje neatvyko. Kaip vėliau paaiškėjo, lietuvis lemtingąją gruodžio 13-ąją Maroko Karalystės Kasablankos tarptautiniame oro uoste „Mohamet V De Casablanca“ kartu su bagaže paslėptu kokainu buvo sulaikytas šios Afrikos valstybės teisėsaugos pareigūnų.
Neilgai trukus Lietuvos pilietis S. O. Maroko pirminio Kasablankos teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu ir už padarytą nusikalstamą veiką nuteistas 30 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvis bausmę jau atliko ir Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje byloje yra liudytojas.
Jonas J. per ikiteisminį tyrimą kaltu neprisipažino, Edgaras B. ir Martynas J. kaltę pripažino.
S. O. Šiaulių apygardos teisme pasinaudojo savo teise parodymų neduoti, nes, anot jo, jam ir taip jau visko užtekę. S. O. papasakojo apie tai, kas vyko Maroke po to, kai pareigūnų buvo sulaikytas Kasablankos oro uoste. Liudytojas pabrėžė, kad šioje Afrikos valstybėje neturėjo jokio advokato, jo žodžiais, tik po metų ir septynių mėnesių susisiekęs su Lietuvos diplomatais, bet ir ten jam niekuo nepadėję.
Po sulaikymo S. O. oro uoste prabuvo dvi paras, kitą dieną jis buvo nuvežtas, kaip pats mano, pas prokurorą, kuris liudytojo teigimu, buvęs rusakalbis, tad, šiek tiek pavykę susikalbėti rusiškai. Liudytojas tikino, kad proceso metu jam niekas nieko nevertė.
S. O. įsitikinimu, jeigu toje šalyje neturi pinigų, niekas neužsiima nei dokumentų vertimu, nei gynyba – ten esanti baisi korupcija. Taigi, pasak S. O., teismo proceso metu jis vertėjo neturėjęs. Liudytojas patikslino, kad, gal tik po 15 teismo posėdžių jam šiaip taip suradę vertėją iš Italijos. Jis, liudytojo teigimu, irgi nelabai gerai mokėjęs arabų kalbą, bet mokėjo rusiškai, susikalbėjo su teisėju bei advokatu lyg ir prancūzų kalba, tad, jis viską išversdavęs. Tačiau taip buvę tik vieną kartą, kai vyko paskutinis posėdis. Liudytojas prisiminė, kad teismo proceso pradžioje buvęs rusų kalbos vertėjas. S. O. teigė, kad tąkart jis teisėjui aiškinęs, jog jis esąs lietuvis, kad mes ne rusai, bet anot S. O., toje Afrikos šalyje jie visi galvoja, kad Baltijos šalys yra Rusija. Nuosprendžio S. O. neskundęs, nes nemokėjo arabų kalbos.
Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, S. O. teigė, kad po sulaikymo visas lagaminas buvo išardytas, patikrinti visi daiktai, tarp kurių drabužiai, kosmetinė. Narkotikai buvę rasti drabužiuose. Liudytojas tvirtino, kad kokaino ekspertizė buvusi atlikta jo akyse, įvykio vietoje – pareigūnų rastas kokainas buvęs supakuotas į maišelius. Kaip patikslino S. O., lemtingąją dieną ekspertizę pareigūnai atlikę ne su lakmuso popierėliais – viskas buvo pilama į labai mažą buteliuką – mėgintuvėlį.
S. O. kalbėjo, kad iš pradžių jam buvusi paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vėliau ji sumažinta iki dviejų su puse metų. S. O. tvirtino, kad teismas vietoje realios laisvės atėmimo bausmės jam galėjęs paskirti 25 tūkstančių eurų baudą, tačiau lietuvis bylą nagrinėjusiam teisėjui atsakė, kad tokių pinigų jis tiesiog neturįs. Vyras teigė kaltu prisipažino tikėdamasis, kad tai teismas pripažins jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Anot liudytojo, tada nebuvę dėl ko ginčytis, nes, jo žodžiais, narkotikai buvo rasti jo lagamine, tai buvę akivaizdu. S. O. tvirtino, kad savo bausmę jau atlikęs ir dabar norįs ramiai gyventi. Jis pridūrė, kad jo artimieji net 3 metus nežinoję, kur jis esąs, nes išvažiuodamas iš namų tėvams pasakęs, jog vyksta į draugų vestuves. Kelias atgal į savo tėvynę, pasak liudytojo, buvo nelengvas. Maroko Karalystės sostinėje Rabate S. O. susirado Lenkijos konsulą, kuris lietuviui padėjo nusigauti iki Paryžiaus. Pasak liudytojo, tuščiomis kišenėmis porą naktų jam tekę praleisti tiesiog prie Eifelio bokšto.
