Byloje nukentėjusiajam E.T. iš valstybės buvo priteista 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M.R. gynėjo, nukentėjusiojo E.T. atstovės ir prokuroro kasacinius skundus. Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nuteistojo M.R. gynėjas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusiojo atstovas prašė padidinti nukentėjusiajam E.T. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 30 000 eurų, prokuroras prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai iš nuteistojo M.R., o ne iš valstybės.
Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija nuteistojo M.R. gynėjo kasacinį skundą atmetė motyvuodama tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas M.R. apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad M.R. panaudojo fizinį smurtą prieš E.T., nes šis priešinosi ir kėlė pavojų M.R. sveikatai, nepagrįsti, nes byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kurios būtų reikalavusios, kad M.R. nedelsdamas panaudotų fizinį smurtą prieš E.T.
Atmesdama nukentėjusiojo E.T. atstovės kasacinį skundą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per mažas. Šioje byloje, kitaip nei nukentėjusiojo atstovės nurodomose Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, dėl policijos pareigūno M.R. elgesio buvo atliktas veiksmingas ikiteisminis tyrimas ir priimtas teismo nuosprendis, kuriuo M.R. nuteistas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų.
Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad įvykio metunukentėjusiojo E.T. elgesys nebuvo nepriekaištingas, nes jis be pagrindo kvietė policijos pareigūnus, o šiems atvykus, bendravo su šiais įterpdamas žeidžiančius keiksmažodžius ir pan.
Pasisakydama dėl prokuroro kasacinio skundo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 111 straipsnį, civilinis ieškinys gali būti priteistas ir iš materialiai už kaltininko veikas atsakingų organizacijų, taigi ir Lietuvos valstybės. Byloje M.R. yra nuteistas už tai, kad nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudamas, viršydamas jam kaip valstybės tarnautojui suteiktus įgaliojimus, taigi, valstybė yra atsakinga už tai, kad valstybės tarnautojais būtų tik tinkamas asmenines savybes turintys ir tinkamai parengti tarnybinėms funkcijoms atlikti asmenys.
Svarbu ir tai, kad asmenys, patyrę žalos dėl nusikalstamų valstybės tarnautojų veiksmų, padarytų pasinaudojant jų kaip valstybės tarnautojų įgaliojimais, gautų veiksmingą patirtos žalos atlyginimą, o tokia padėtis užtikrinama, kai žalą priteisiama atlyginti valstybei. Dėl to, priteisdamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį atlyginti Lietuvos valstybei, apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
