Šiemet Kauno apskrityje jau nuskendo 15 žmonių, dar 3 skęstančiuosius pavyko išgelbėti.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininkas pulkininkas leitenantas Vaidas Velička pataria sudrausminti tuos, kurie vandenyje jaučiasi pernelyg drąsiai.
– Pranešimai apie skęstantį žmogų tikriausiai yra jūsų darbo kasdienybė? – paklausėme V.Veličkos.
– Pasitaiko retų atvejų, kai per savaitgalį nesulaukiame nė vieno iškvietimo dėl skęstančių žmonių. Tačiau dažniausiai per pamainą tenka net kelis kartus važiuoti gelbėti į vandens spąstus patekusių drąsuolių.
Kauniečiai vasarą turškiasi Kauno mariose, Nemune, Neryje, Lampėdžio ežere, Drąseikių karjere. Būtent šiuose vandens telkiniuose žmonės dažniausiai ir skęsta.
– Kodėl žmogus ima skęsti? Panagrinėjus atskirus atvejus susidaro įspūdis, kad dažniausiai skęsta vyrai?
– Taip, paprastai skęsti pradeda alkoholio padauginę jauni vyrai, kurie nesugeba įvertinti savo jėgų ir nori perplaukti „jūras”. Nemėginame nustatyti, kiek svaigalų tokie narsuoliai jau būna suvartoję, tačiau tai, kad jie neblaivūs, – akivaizdu.
Besimaudančius upėse kartais pagauna srovė, ir plaukikas nebesugeba išsilaikyti virš vandens. Jeigu oras labai karštas ir žmogus įkaitęs šoka į vandenį, jam gali sutraukti raumenis, dėl to pradedama skęsti.
Būdamas vandenyje žmogus gali ir išsigąsti. Spazmai uždaro kvėpavimo takus, žmogus uždūsta ir pradeda grimzti į dugną.
Dar viena skendimo priežastis – šokama į vandenį, neištyrus to telkinio dugno.
Šokama iš aukštai ir trenkiamasi į dugne gulinčius akmenis, kelmus. Šoklys gali pataikyti ir ant seklumos.
Prieš kelias savaites iš Nemuno ištraukėme vyresnio amžiaus moterį. Žvejai pamatė ją plaukiančią. Laimei, spėjome, nors didžiulė upės srovė ją buvo gerokai nunešusi.
Žmogui nuskęsti kibirų vandens nereikia, gurkšnis kitas ir viskas. Deja, ne visada galime į vietą atvykti per kelias gyvybei svarbias minutes.
– Kaip greitai žmogus paskęsta? Kodėl daugeliu atvejų jam nebegalima padėti?
– Teoriškai skaičiuojama, kad, spėjus labai greitai ištraukti iš vandens, per 4–6 minutes žmogų dar galima atgaivinti. Kuo ilgiau skenduolio ieškoma, tuo tikimybė išgelbėti mažesnė. Tiesa, vaikai gyvybingesni, ilgiau juos gaivinant galima išgelbėti.
Šį pavasarį „Šatijų” sodininkų bendrijoje gelbėjome į vandens talpyklą įkritusią trimetę. Gaivinome ilgai, kol atvyko medikai. Deja, jiems teko konstatuoti mažametės mirtį. Tąkart verkė net visko matę gelbėtojai.
Mūsų taisyklėse numatyta: turime gaivinti tol, kol atvažiuos paramedikai. Nesvarbu, kiek laiko trunka.
– Ar kiekvienas gali būti gelbėtoju? Ar pakanka mokėti gerai plaukti ir skęstantįjį įmanoma išgelbėti? Ar mažesnio svorio žmogus gali išgelbėti daugiau sveriantį skęstantįjį?
– Reikia atsiminti vieną taisyklę: skęstantysis griebiasi bet kokio daikto ar žmogaus, kuris atsiduria po ranka.
Todėl nepatyrę plaukikai paskęsta kartu su tuo, kurį gelbėja. Nors kūnas vandenyje tesveria 3–6 kilogramus, mažiau sveriančiam žmogui sudėtinga ištraukti sunkesnį.
Jeigu ir nesate mokytas gelbėti kitą žmogų, vertėtų vadovautis keliais patarimais: pirmiausia reikėtų jam numesti gelbėjimo ratą, kokį nors pripučiamą daiktą. Jeigu tokio po ranka nėra, reikėtų leisti skęstančiajam šiek tiek aprimti arba priplaukus suduoti per veidą, kad sumažėtų panikos priepuolis.
Skendusį žmogų plukdyti į krantą reikėtų plaukiant nugara, prispaudus skęstantįjį sau prie krūtinės. Patogiau žmogų prisiglausti taip, kad jis būtų nugara į gelbėtoją.
– Jeigu gelbėtojas nėra naras ar medikas, jam turbūt sudėtinga suteikti ir pirmąją pagalbą? Vis dėlto pagrindines taisykles turėtų žinoti kiekvienas.
– Sakoma: nereikia išgyventi dėl širdies masažo metu sulaužytų šonkaulių, nes svarbiausia – gyvybė. Matematika paprasta: du oro įpūtimai į plaučius, 15 krūtinės ląstos paspaudimų abiejų rankų plaštakomis.
Gelbėtojai naudoja specialias kaukes, tiesiai į burną negaivina. Gaivinti žmogų reikia turėti pakankamai fizinių jėgų. Įsivaizduokite, kaip turi dirbti rankų raumenys, jei krūtinės ląstą reikia spausti kokias 15 ar 20 minučių. Spausti reikia ne vien rankomis, bet ir visu kūnu.
Vasarai įpusėjus gelbėtojai jau skaičiuoja maudynių aukas. Išgėrus alkoholio dažnam jūra tampa iki kelių – būtent per didelis išgertų svaigalų kiekis yra dažniausia kauniečių skendimo priežastis.
