Reta ir klastinga infekcija Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleivei Rugilei Dabrickaitei smogė gruodžio 26-ąją.
Socialiniame tinkle „Facebook” gražių švenčių savo draugams palinkėjusi Rugilė antrą Kalėdų dieną pasijuto labai blogai.
Temperatūra pakilo iki 38 laipsnių, merginą apėmė vangumas, mieguistumas.
R. Dabrickaitė iš namų Venciūnų kaime buvo skubiai atvežta į Alytaus ligoninę. Čia ją per valandą ištiko koma.
Jauna pacientė buvo prijungta prie gyvybę gelbstinčio aparato ir reanimobiliu nuvežta į Kauno klinikas.
Gimnazijos auklėtinę pakirto ūmus virusinis galvos smegenų uždegimas encefalitas, kurį greičiausiai sukėlė pūslelinės virusai.
Herpetiniu encefalitu Lietuvoje per metus suserga vos 3–4 žmonės iš milijono.
Iš pradžių pasklido kalbų, kad Rugilė susirgo meningokokine infekcija, bet tyrimai tai paneigė.
Mirė neatgavusi sąmonės
R. Dabrickaitės širdis sustojo pirmąją šių metų dieną. Iš mirties gniaužtų jos neištraukė nei stiprūs antibiotikai, nei gyvybę palaikanti aparatūra.
Per savaitę reanimacijos palatoje mergina nė karto neatgavo sąmonės.
Rugilės būklė vis blogėjo – jos artimieji iš medikų lūpų šviesesnių žinių neišgirdo.
Anksčiau infekcinėmis ligomis beveik nesirgusi R. Dabrickaitė mirė nuo virusų, kurie sukelia pūslelinę.
Šiuos virusus nešioja iki 95 procentų žmonių, bet tik labai retais atvejais išsivysto gyvybei pavojingų komplikacijų.
Dažniausiai ant lūpų, veido iškylančios vandeningos pūslelės išnyksta be rimtesnių pasekmių sveikatai.
Herpetiniu virusu dažniausiai užsikrečiama per seiles tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, bučiuojantis, arba oro lašeliniu būdu, kai arti esantys žmonės kosti, čiaudi, garsiai juokiasi.
Tačiau kartais pūslelinės virusai prasiskverbia į smegenis ir sukelia mirtinai pavojingą ligą – galvos smegenų uždegimą.
Susirgo ir Rugilės brolis
Beveik tuo pat metu kaip ir R. Dabrickaitė į Kauno klinikas buvo atvežtas jos brolis, pusbrolis ir dar du artimai su ja bendravę vaikinai. Jie karščiavo, kosėjo, slogavo.
Šių jaunuolių artimieji išsigando, kad jie, kaip ir Rugilė, susirgo pavojinga užkrečiamąja liga.
Tėvai pirmiausia įtarė meningokokinę infekciją.
Tačiau netrukus išaiškėjo, kad negalavimai yra nepavojingi, neturi nieko bendra su virusiniu smegenų uždegimu.
Atlikus tyrimus visi vaikinai buvo išleisti namo.
„Panika buvo kilusi visiškai be reikalo”, – prisiminė gydytojas R. Kėvalas.
Prisimins besišypsančią
Vakar popietę Rugilė buvo pašarvota Alytaus priemiestyje esančio Venciūnų kaimo koplyčioje.
Bendruomenės pirmininkė Dalė Svirinavičienė sakė, kad kaime jau kelias dienas tvyro slogi skaudžios netekties nuotaika: „Mes Rugilės niekada nepamiršime. Aš visada ją regėsiu besišypsančią, nes nuo šios merginos lūpų šypsena niekada nedingdavo.
Ji skubėdavo pasisveikinti sutikusi bet kokio amžiaus pažįstamą. Nė pro vieną nepraeidavo tylėdama. Visur jos – kaip reta gyvybingos ir veiklios – buvo pilna.”
Bendravardei – šokas
Rugilę pažinojo kone visi venciūniškiai. Ji turėjo daug draugų ir aplinkiniuose kaimuose.
„Mūsų kaimo bendruomenė „Venciūniškiai” ten dažnai lankydavosi, o Rugilė buvo viena aktyviausių valdybos narių.
Jos pagalbos galėjai paprašyti bet kuriuo metu. Ir niekada neatsisakydavo padėti. Ar šokį sukurti, ar aplinką prie kaimo kryžiaus sutvarkyti.
Baisu suvokti, kad jos nebėra”, – teigė Rugilė Bakšaitė, kaimo bendruomenės „Venciūniškiai” narė.
Praėjusį pavasarį ji Alytuje baigė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją, o Rugilė čia mokėsi nuo 2009 metų.
Bendravardės ne vienus metus kartu važinėjo iš Venciūnų į šią mokyklą.
Po pamokų jos dažnai susitikdavo bendruomenės renginiuose. Rugilė mėgo deklamuoti, šokti, dainuoti, fotografuoti.
R. Bakšaitė tvirtino nieko blogo nenujautusi, kai prieš Kalėdas viena kitą pasveikino švenčių proga. Bet daugiau pasimatyti joms nebuvo lemta.
Sulaukė ne tokio skambučio
Punios gyventoja Miglė po Kalėdų laukė, kada susitiks su geriausia klasės drauge Rugile ir galutinai nuspręs, kur sutiks Naujuosius metus.
Jos mokėsi A. Ramanausko-Vanago gimnazijos 3c klasėje.
„Jau buvome nusprendusios, kad švęsime kartu. Laukiau jos skambučio, o sulaukiau iš jos brolio – jis pasakė, kad Rugilė ištikta komos.
Ji niekada nesiskundė sveikata. Paskutinę savaitę prieš Kalėdų atostogas lankė pamokas. Po paskutinės ir atsisveikinome.
Tiesa, prieš tai savaitę ar dvi sirguliavo ir gydėsi namuose. Bet apie tokią nelaimę net negalėjome pagalvoti. Tai baisi netektis, pakeitusi ir mano gyvenimą.
Įvyko taip, kaip sakoma Biblijoje, kad Dievas pasiima savo numylėtinius.
Nesu jos mačiusi supykusios. Iš kitų išsiskyrė ir tuo, kad buvo nesavanaudiška.
Mylėjo gyvenimą ir džiaugėsi kiekviena jo dovanota akimirka. Pernai birželio 7 dieną šventėme jos septynioliktąjį gimtadienį”, – pasakojo netikėtai mirusios septyniolikametės draugė Miglė.
Draugai rinkosi į gimnaziją
Vakar ji kartu su kitais klasės draugais ir auklėtoja Vale Benekeraitiene buvo susirinkę į atostogų metu ištuštėjusią gimnaziją.
Visi gimnazistai į mokyklą sugrįš sausio 7 dieną, bet tarp jų nebebus Rugilės.
Mirusiai klasės draugei atminti uždegę žvakutę jie kalbėjosi apie žiaurią netektį, o su ja susitaikyti padėjo ir psichologės patarimai.
Miglė įsitikinusi, kad kai kuriems bendraamžiams psichologo pagalba tikrai būtina.
Po šios skaudžios pamokos klasės auklėtoja V. Bekeraitienė pajėgė pasakyti tik kelis žodžius: „Rugilė buvo maloni, draugiška, besišypsanti, mylinti draugus.”
A. Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas mano, kad psichologų pagalbos gimnazistams gali prireikti ir prasidėjus pamokoms po atostogų: „Mokytojų kolektyvas taip pat skaudžiai išgyvena šią netektį. Tvyro slogi nuotaika.
Rugilė buvo mielas vaikas – veikli ir nuoširdi. Baisu, kai suardyta gyvenimo tvarka, – tėvams tenka laidoti savo vaikus.”
Labai reta ir labai pavojinga liga
Ryškiausias virusinio galvos smegenų uždegimo požymis yra grėsmingas dviejų simptomų derinys – karščiavimas ir sutrikusi sąmonė.
Pasireiškia ir kiti meningitui būdingi simptomai: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams, pavyzdžiui, šviesos baimė.
Smogus herpetiniam encefalitui ligoniai sveiksta negreitai, o visai negydant šios ligos per 7–14 parų miršta apie 80 procentų susirgusiųjų.
Herpetiniu encefalitu dažniausiai suserga 5–30 metų ir vyresni nei 50 metų žmonės.
Lietuvoje nėra statistikos, kiek žmonių miršta nuo herpetinio encefalito, – žinoma tik, kad tai įvyksta labai retai. Kauno klinikų profesorius R. Kėvalas per 26 savo darbo metus neatsimena atvejo, kad ši liga kuriam nors pacientui būtų atėmusi gyvybę.
