Nors policija su šunimis išieškojo aplinkinius miškus bei pelkes, kateriu išžvalgė vandens telkinius, vyro nerado.
Artimieji netiki, kad vyras galėjo nusižudyti ir viliasi rasti Arūną besiglaudžiantį pas aplinkinių kaimų gyventojus.
Su sugyventine Edita, dukrele, dviem moters dukromis, uošve bei svainiu vyras gyveno Ignalinos rajone, Grybėnų kaime.
Vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų Grybėnų gyventojas išėjo vilkėdamas žalius sportinius marškinėlius ir juodas sportines kelnes.
Prieš išeinant – smūgis sugyventinei
Jo sugyventinė Edita prisimena tą dieną, kai vyras dingo. Ji su motinos drauge važiavo į netoliese esantį Kazliškio kaimą pirkti mėsinių viščiukų. Grįžusi namo susipyko su Arūnu, nes jis paėmė 200 litų iš sąskaitos, kuri buvo skirta paskolai apmokėti. „Mes apsibarėm, jis išėjo į lauką, vaikščiojo aplink tvartą ir namą, kalbėjo telefonu. Aš jam liepiau eiti į vidų, kad nejuokintų kaimynų“, - prisiminė moteris.
Po kelių pokalbių vyras įėjo į namą, Edita nenorėjo jo išleisti, jos teigimu, jis buvo šiek tiek išgėręs. „Laikiau jį už rankos, jis išsprūdo, trenkė man ir išbėgo. Kieme dar bandžiau jį vytis. Jis išmetė rankinę su dokumentais, pinigine, viskas pabiro ant žemės, o pats nubėgo“, - dėstė sugyventinė.
Su dukromis moteris surinko pabirusius daiktus. Vyriausia dukra pastebėjo, kad išeidamas Arūnas iš namie buvusių kelnių išsiėmė diržą.
Vyras namie nepasirodė ir ryte. Edita pastebėjo, kad vakare apie 22 val. jis du kartus skambino. Moteris su mergaitėmis jau miegojo.
6 val. atsikėlusi išleisti dukras į mokyklą, Edita skambino sugyventiniui. Jo telefonas dar buvo įjungtas. Apie 8 val. prisiskambinti vyrui jau nebepavyko.
„Iš pradžių dar buvo viltis, kad jis pas kažką iš artimųjų išvažiavo. Bet dabar, kai visi namiškiai rūpinasi, net neįsivaizduoju. Policija visur išieškojo po kelis kartus ir nerado. Bent jau tikiuosi, kad jis kažkur yra gyvas“, - vylėsi sugyventinė.
Arūnas turėjo įvairių ateities planų – sutaupyti karvei, persikelti dirbti į arčiau namų esančią „Maximą“ Ignalinoje. Editai neįtikima atrodo savižudybės versija.
Penktadienį baigsis tėvystės atostogos
Vyresnis Arūno brolis, 36-erių Artūras Averka apie brolio dingimą sužinojo kitą dieną.
„Jo sugyventinė paskambino ir pasakė, kad brolis išėjo iš namų, o jo telefonas išjungtas“, - pasakojo brolis. Jis su motina gyvena Varėnos rajone, apie pustrečio šimto kilometrų nuo namų, kuriuose gyveno dingęs vyras.
Dvi savaitės iki dingimo Arūnas lankėsi pas motiną ir brolį. „Pabuvo tris savaites. Nieko naujo nepasakojo. Jis nelabai atsiskleisdavo. Kai paklausiau, kaip šeima, atsakė, kad sveiki, kad nieko naujo. Sekmadienį po motinos dienos nuvežiau jį namo“, - prisiminė mažą darbingumą dėl negalios turintis A. Averka.
Svečiuodamasis pas motiną, Arūnas kapojo malkas, tvarkėsi ūkyje. Vyras šiuo metu yra tėvystės atostogose, šį penktadienį turėjo grįžti į darbą – Vilniuje esančią „Maxima bazę“, kur taros sandėlyje vairavo autokrautuvą.
Darbo dienomis vyras gyvendavo Vilniuje, bendrabutyje, į namus Grybėnų kaime grįždavo praleisti laisvadienių.
Artūras su broliu telefonu kalbėdavo kartą ar du kartus per savaitę. Motina sūnaus balsą girdėdavo dažniau – kone kasdien.
Dingęs Grybėnų kaimo gyventojas su sugyventine Edita augino metukų dukrelę. Dar dvi mergaitės šeimoje – Editos dukros iš ankstesnių partnerysčių. Vyras labai mylėjo visas 3 mergaites. Kartą vyras broliui užsiminė, kad jei reikėtų mokėti alimentus už savo dukterį, jam nebūtų gaila ir 500 litų per mėnesį.
Paskutinis skambutis – draugui iš darbo
Problemų su alkoholiu, anot brolio, Arūnas neturėjo. „Būna koks baliukas, tada išgeriam, bet nueinam miegot, rytoj vėl dirbam. Nėra, kad savaitę ar kelias dienas gertų. O kas neišgeria šiais laikais?“ - pasakojo A. Averka.
Vyras tiki, kad brolis dar gyvas. „Mano versija, kad jis išvažiavęs į Vilnių ar išėjęs į aplinkinius kaimus“, - sakė dingusiojo brolis. Jis pasakojo, kad Arūnas, jei užpyksta ant žmogaus, gali ilgai nekalbėti. Jis norėjo grįžti į darbą, jam patiko darbas. Jau apie 10 metų jis dirbo „Maximose“, sandėliuose“, - pasakojo giminaitis.
Jis netiki, kad dingęs vyras galėjo nutraukti savo gyvybę. „Jei žmogus būtų pasikoręs, jis toli nuo namų neitų. Tyrėjai taip sakė“, - prisipažino ir apie savižudybę pagalvojęs A. Averka. Jis įsitikinęs, kad brolis ne tokio būdo, jog sau ką nors pasidarytų.
Nei jam, nei motinai su seserimi paskutiniai pokalbiai su dingusiuoju neatrodė kažkuo išskirtiniai, Arūnas nemėgino atsisveikinti ar atsiprašyti, kaip paprastai elgiasi žudytis ketinantys žmonės.
Artūras ir pats ėmėsi aktyviai ieškoti brolio. Apskambino visus giminaičius, brolio draugus, kuriuos pažinojo. „Radau net į užsienį išvažiavusius jo draugus. Važiavau pas jų tėvus, gavau telefonų numerius, susirašėm žinutėmis, kad nieko nežino, brolis jiems nebuvo skambinęs“, - guodėsi pašnekovas.
Gavę skambučių išklotinę, giminaičiai išsiaiškino, kam Arūnas skambino prieš telefonui išsijungiant. „Man, motinai ir seseriai. Paskui skambinta kažkokiam draugui iš darbo. Policija dabar aiškinasi. Kiek žinau, tam žmogui brolis skambindavo kartą per mėnesį. Matyt, šįkart norėjo pasiklaust, kaip darbas“, - spėliojo A. Averka.
Jis norėtų rasti bent kokį siūlo galą, kad galėtų ieškoti brolio. „Nežinau, kur kreiptis, ko klausti. Nors ką nors jei sužinočiau... Ar gyvas, ar negyvas, vis tiek reikia jį surasti. Nors visi tikimės, kad jis gyvas, bet kažkur klaidžioja. Pas žmones prašytis dirbti ir pagyventi jis nesisarmatytų. Jis dirba visokius darbus, yra kaimo žmogus, aria, šienauja, sodina, kasa. Pernai vasarą taip ir užsidirbdavo pinigėlių“, - pasakojo brolis.
Jis prašė ką nors žinančius apie dingusį jo brolį, susisiekti su redakcija (sigita.puryte@lrytas.lt ar skambinti policijai). Vyras iš anksto dėkojo už pagalbą ir vylėsi, kad dėka skaitytojų informacijos A. Averka greitai bus surastas.
