Ši drama įvyko Elektrėnų savivaldybėje. Kaime gyvenantis septyniolikmetis Zenonas jautėsi toks sutrikęs ir nelaimingas, kad vieną rytą atsigulė ant traukinio bėgių ir ėmė laukti mirties.
Traukiniui dar nepriartėjus keli žmonės pamatė, kas vyksta, ir iškvietė policiją. Laiku atvažiavę pareigūnai atplėšė jaunuolį nuo bėgių.
Gyvybė buvo išgelbėta, bet, kaip netrukus paaiškėjo, – vos kelioms valandoms.
Policija apie bandymą žudytis pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui, paskambino Zenono motinai, kuri pažadėjo atvykti, iškvietė medikus ir skyrė pareigūną palydėti vaikiną į ligoninę.
Bet tą pačią dieną iš Elektrėnų ligoninės Zenonas paspruko. O po pusvalandžio policija gavo pranešimą, kad netoliese miške rastas pasikoręs vaikinas.
Kol artimieji lieja ašaras, savivaldybė atlieka tyrimą: kodėl į policininkų ir gydytojų rankas pakliuvęs savižudis nebuvo išgelbėtas?
Prašė pakviesti motiną
Žudytis mėginę žmonės paprastai vežami į artimiausią psichiatrijos ligoninę.
Bet šįkart Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė nusprendė vaikiną vežti ne į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o į Elektrėnų ligoninę, kur nėra psichiatrijos skyriaus.
Elektrėnų GMP vadovas Kristijonas Kameneckas paaiškino, kad girtas nepilnametis reikalavo pakviesti motiną, jis esą nepasirašysiąs jokių medikų jam duodamų dokumentų.
„Policijos pareigūnai medikams pasakė, kad vaikinas gulėjo ant traukinio bėgių, ketino žudytis.
Pats pacientas suicidinių minčių neišsakė, buvo agresyvus su policijos pareigūnais. Jam uždėjo antrankius. Jis reikalavo mamos”, – budėjusio mediko ataskaitą priminė K. Kameneckas.
Negana to, tuo pat metu medikai gavo kvietimą vykti į Beižionių kaimą, kur kraujavo sumuštas žmogus.
„Kadangi vaikinas reikalavo mamos, medikai pristatė jį į Elektrėnų ligoninę ir nuvažiavo į Beižionis.
Jeigu būtų reikėję, paskui būtų vežę jį į Vilnių”, – aiškino GMP vadovas.
Dingo po keturių minučių
Į Elektrėnų ligoninę Zenoną lydėjo policijos pareigūnas. Vaikiną priėmė Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus medikai.
Kaip leidiniui „Elektrėnų kronika” sakė ligoninės direktorė Laimutė Matkevičienė, ligonį apžiūrėjo pediatrė Sigutė Balčiūnaitė. Medikė įvertino jo būklę ir parašė siuntimą į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę.
Kol buvo rašomas siuntimas, iš medikės akiračio esą dingo ir pareigūnas, ir pacientas.
Medikai teigė vaikino laukiamajame pasigedę praėjus keturioms minutėms, kai jį išleido iš kabineto.
Medikai kaltina policiją
Kad išsiaiškintų, kaip iš tiesų buvo, Vilniaus apygardos prokuratūra paskyrė Elektrėnų ligoninės veiksmų auditą.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Edmundas Niparavičius įsitikinęs, kad savo pareigų neatliko policija – pareigūnas per anksti pasitraukė nuo atvežto vaikino.
Po ligoninėje atlikto vidaus tyrimo tvirtinama, kad medikai padarė viską, ką privalėjo.
E. Niparavičius citavo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, kur teigiama, kad policija įpareigota pristatyti sau pavojingą žmogų į psichiatrijos ligoninę.
„Nei išeiti, nei palikti jie negali. Jie nutraukė savo privalomus veiksmus.
Vaikinui pabėgus, medikai paskambino į policiją. Policija rado jį. Paklausė, kaip jaučiasi. Vaikinas pasakė: „Gerai.” Policija jį paliko. Mūsų neinformavo, kad rado, nepristatė mums”, – kalbėjo gydytojas.
Padarė daugiau nei turėjo
Medikų kaltinimus Elektrėnų policijos komisariato vadovas Andžejus Grudinskis kategoriškai atmeta: „Jų nuomonė subjektyvi. Iš kur jie gali žinoti teisės aktus, kurie reglamentuoja policijos veiklą?”
Pareigūno teigimu, policija dažnai vyksta į tokius iškvietimus.
„Jau buvo dešimtys tokių atvejų. Neįtikėtina, kad pareigūnas paliktų tokį asmenį ir išvažiuotų.
Kai žmonės taip elgiasi, visais atvejais kviečiami medikai.
Juk tas vaikinas buvo pacientas, ligonis, o ne pažeidėjas, todėl turėjo būti medikų prižiūrimas”, – kalbėjo komisaras.
Elektrėnų policijos komisariate irgi atliktas patikrinimas, per kurį nustatyta, jog pareigūnai ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad vaikui būtų skubiai suteikta neatidėliotina pagalba.
Policijos teigimu, pareigūnas, lydėdamas apsvaigusį, žudytis ketinantį nepilnametį į ligoninę, atliko netgi daugiau, negu buvo privaloma: „Savižudybė Lietuvoje nėra nusikaltimas, dėl to Zenonas nebuvo atvežtas į ligoninę kaip asmuo, padaręs teisės pažeidimą, todėl neturėjo būti saugomas policijos.
Perdavus vaikiną GMP medikams, jo priežiūra perėjo sveikatos priežiūros įstaigos žinion.”
Šį įvykį tebetiria Elektrėnų savivaldybės sudaryta komisija.
Pareigūnus ir medikus reikia mokyti
Paulius Skruibis
Psichologas, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas
„Visada bus žmonių, kurie nusižudys, nepaisant to, kaip gerai veiks sistema ir kaip gerai mes teiksime pagalbą. Kitas dalykas, kad mūsų sistema neveikia pakankamai gerai.
Pirmiausia reikia pasiekti, kad visi nusižudyti mėginę žmonės gautų kvalifikuotą pagalbą – ne tik medicininę, bet ir psichologinę.
Jei žmogus ką tik mėgino žudytis, kalba apie savižudybę (alkoholis nemažina rizikos, o tik didina), tokį asmenį būtina nuolat stebėti.
Labai svarbu medikų ir policijos susikalbėjimas – kas ką daro ir kas už žmogų atsako.
Tiesa, ne visi policininkai ir medikai žino, kaip elgtis su žudytis ketinusiu žmogumi. Esame pateikę pasiūlymus Vyriausybei ir įvardijome, kad į jų mokymo programas turi būti įtraukta savižudybės tema.”
Kaip padėti ketinančiam nusižudyti?
* Minties žudytis dažnai atsisako ir į Jaunimo liniją prisiskambinę nelaimėliai. Šios linijos atsiliepimų skiltyje internete gausu pasakojimų apie išsaugotą gyvybę.
* „Naktį, 3 val. 22 min., prisiskambinau vienai savanorei. Kai ji paklausė, kokių vaistų prisigėriau, numečiau ragelį. Nenorėjau to daryti, bet juk aš – bailė. Perduokite mano atsiprašymą jai, maldauju. Ir pasakykite, kad likau gyva. Nors pokalbis buvo neilgas, jis padėjo.”
* „Atrodo, kad paprastas pokalbis, bet žinote ką? Pasijutau reikalinga. Po velnių, nustosiu verkšlenti ar žudytis. Aš imsiuosi ko nors! Aš pradėsiu gyventi. Jei man nepavyks, kreipsiuosi pagalbos, bet aš tikrai gyvensiu!”
* „Noriu padėkoti savanorei merginai, su kuria kalbėjau balandžio 9-ąją nuo dvyliktos valandos. Tavo pagalba, atidumas ir rūpestis man išties padėjo ir privertė susimąstyti, pakeisti savo sprendimą.”
