Deja, tragiškomis aplinkybėmis palyginti jauni žuvo tokie charizmatiški, išskirtinio visuomenės dėmesio sulaukę asmenys, kaip 54 metų Vytautas Šapranauskas, 55 metų verslininkė, Kauno politikė Irena Matijošaitienė.
Portalas lrytas.lt prisiminė visuomenei žinomų, gerbiamų asmenybių netektis, įžymybes, palikusias mus nuo 2012 metų Vėlinių iki šių metų lapkričio 1-osios.
2012 metai
E.Pleškytę stebėjo KGB
Praėjusių metų lapkričio 3 dieną sulaukusi 74 metų mirė legendinė lietuvių teatro ir kino aktorė Eugenija Pleškytė. Vyresnės kartos žiūrovams ji žinoma iš sovietinio laikotarpio kultiniais tapusių lietuviškų filmų „Laiptai į dangų“ (1966), „Vyrų vasara“ (1970), „Herkus Mantas“ (1972), „Ilga kelionė prie jūros“ (1976), „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Velnio sėkla“ (1979), „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979).
Aktorę per visą sovietmetį stebėjo įtari saugumo (KGB) akis: jos brolis Jonas Pleškys, tarnavęs kapitonu sovietų povandeniniame laive, 1961 m. pabėgo į Švediją, iš ten nukeliavo į JAV. Lietuvio pabėgėlio istorija tapo garsaus amerikiečių trilerio „Raudonojo spalio medžioklė“ su Seanu O'Connoru siužeto pagrindu.
Ringo džentelmenas A.Šocikas
Lapkričio 21 d., eidamas 85-uosius metus, po sunkios ligos mirė vienas garsiausių Lietuvos sportininkų, boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas, Kauno miesto Garbės pilietis, Algirdas Šocikas.
Ringo džentelmenu vadintas, tobula technika ringe pasižymėjęs boksininkas dusyk tapo Europos (1953 ir 1955 m.), šešis kartus Sovietų Sąjungos (1950–1954 ir 1956 m.) ir šešis sykius Lietuvos (1947, 1948, 1951, 1952, 1953 ir 1956 m.) sunkaus svorio čempionu. A.Šocikas ringe iš viso praleido 11 metų. Per tą laiką iškovojo 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais.
J.Veselka nevyniojo žodžių į vatą
Lapkričio 26 d. radijo studijoje staiga mirė 69 metų Seimo narys Julius Veselka. Lietuvos politikos veteranas garsėjo kaip tiesaus žodžio nevengęs politikas. Jis atstovavo mažas pajamas gaunančių gyventojų interesams, buvo ypač populiarus tarp kaimo žmonių.
J.Veselka pirmąkart į Seimą buvo išrinktas 1992 m. Nuo to laiko jis Seime dirbo net 5 kadencijas. J.Veselka nebuvo išrinktas tik į 1996–2000 m. kadencijos parlamentą.
2013 metai
M.Sluckis atskleidė psichikos gelmes
2013-ųjų vasario 25 d., sulaukęs 85 metų mirė žydų kilmės lietuvių rašytojas Mykolas Sluckis.
Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui rašytojas buvo išvežtas į Rusiją, užaugo vaikų namuose.
M.Sluckis laikomas vienu psichologinio žanro lietuvių literatūroje pradininkų. Sovietų laikais M.Sluckis oficialiai buvo laikomas socializmui lojaliu rašytoju, bet cenzūra atidžiai tikrino jo kūrybą.
M.Sluckio kūrinių psichologizmas išskyrė rašytoją iš ideologinių štampų prigrūstos sovietinės literatūros masės. M.Sluckio knygos išverstos daugiau kaip į 15 užsienio kalbų.
Po I.Matijošaitienės žūties liko mįslių
Šių metų kovo 14 d. Lietuva neteko vienos ryškiausių pastarojo meto asmenybių. Savo namuose Kaune nukritusi nuo laiptų mirė 55 metų verslininkė, Kauno miesto tarybos narė, pramoginių projektų dalyvė Irena Matijošaitienė.
Iš pradžių neabejota, kad tai – nelaimingas atsitikimas. Verslininkė seniai kentėjo nuo akių ligos, buvo silpno regėjimo. Žūties dieną namuose ji buvo su savo vyru, „Vičiūnų“ savininku Visvaldu Matijošaičiu.
Vėliau Kauno apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl I.Matijošaitienės nužudymo. Prokurorams įtarimą sukėlė kūno apžiūros ataskaita – žaizdos buvo nebūdingos žmogui, nusiritusiam nuo laiptų. Šių metų spalį prokuratūra nustatė, kad namuose nelaimės metu laiptų nebuvo, vyko remontas. I.Matijošaitienės žaizdos būdingos žmogui, nukritusiam nuo aukšto. Pagrindinė išvada nepasikeitė: mirtis dėl nelaimingo atsitikimo. Nenustatyta, kad prieš I.Matijošaitienę būtų buvęs panaudotas smurtas.
M.Martinaitis paleido į Lietuvą Kukutį
Balandžio 5 d. insultas iš mūsų atėmė 77 metų eseistą, vertėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Marcelijų Teodorą Martinaitį.
Poetas buvo aktyvus Tautinio atgimimo dalyvis, eilėmis žadinęs lietuvių laisvės dvasią. Labiausiai poetas žinomas teminiu eilėraščių ciklu „Kukučio baladės“ (1977–1985). Šias eiles išpopuliarinio ir dainininkas Vytautas Kernagis, sukūręs joms muziką. Dainuojamosios poezijos klasika yra tapę ir daugiau M.Martinaičio eilėraščių.
A.Šapranausko tragedija parodė: savižudybė – ne išeitis
Balandžio 18 dieną savo namuose Vilniuje buvo rastas nusižudęs aktorius, pramoginių TV projektų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Iki jo 55-ojo gimtadienio buvo likę viena diena.
Kūrybinį kelią V.Šapranauskas pradėjo teatre. Vaidino režisieriaus R.Tumino spektakliuose „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Vyšnių sodas“, „Maskaradas“, „Revizorius“, „Galilėjus“, „Belaukiant Godo“, režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Labas, Sonia, Nauji Metai“, „P.S. byla O.K.“ ir kituose.
V.Šapranauskas vedė renginius ir populiarias televizijos laidas: „Šapro šou“, „TV šešką“, „Puikųjį šou“, TV3 projektą „Šok su manimi“, „Chorų karusi“, „Auksinius svogūnus“ ir kt., buvo šou „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“ žiuri narys. Vaidino filmuose „Valentinas vienas“, „Zero 2“, „Vilniaus getas“, TV seriale „Moterys meluoja geriau“. Yra įgarsinęs ir animacinius filmus: „Op“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“.
Pastaruoju metu V.Šapranauskas vaidino „Domino“ teatre.
Tragiška V.Šapranausko mintis paskatino surengti socialinę akciją „Savižudybė – ne išeitis“. Po V,Šapranausko laidotuvių balandžio 20 d. per TV3 buvo surengtas taip pavadintas koncertas.
Gydantys F.Taunytės žodžiai
Birželio 29 d. eidama 89-uosius metus mirė žinoma Lietuvos medikė ir publicistė, rašytoja Filomena Taunytė.
Įgijusi lituanistinį ir medicininį išsilavinimą F.Taunytė nestandartiškai, iš psichologinio kampo pažvelgė į žmogaus sveikatos problemas. Rašytoja itin domėjosi liaudies medicina.
Lietuviško kino legenda A.Žebriūnas
Kino režisierius Arūnas Žebriūnas mirė rugsėjo 9 d. Kino meistru vadinamas A.Žebriūnas jaunystėje buvo pagarsėjęs ir kaip sportininkas – buvo daugkartinis Lietuvos irklavimo čempionas.
Už vieną poetiškiausių filmų – „Paskutinė atostogų diena“ (1964) – A. Žebriūnas pelnė net tris prestižinius prizus: „Sidabrines bures“ Lokarno kino festivalyje (1965), premiją VI Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje, kuris vyko Taline, ir pirmasis iš Lietuvos režisierių – Didįjį prizą Kanų jaunimo filmų festivalyje (1966).
Iki šiol žinomiausia jo režisuota juosta – kino miuziklas „Velnio nuotaka“. A.Žebriūnas parašė ir šio kūrinio scenarijų.
Kiti į populiarumo viršūnes įkopę filmai: „Gražuolė“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis, vargšas...“, „Riešutų duona“.
Politikos patriarchas K.Bobelis
Rugsėjo 30 d. JAV mirė 90 metų buvęs Seimo narys Kazys Bobelis. Jis dalyvavo 1941 metų priešsovietiniame sukilime. Artėjant sovietų kariuomenei, pasitraukė į Vakarus.
Buvo vienas aktyviausių lietuvių išeivijos veikėjų, telkė užsienio lietuvius kovai su Lietuvos okupacija. Vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK).
1992–2004 buvo Seimo nariu. K.Bobelis pasižymėjo giedru humoru. Pagal jo receptą sukurtas žinomas svaigusis gėrimas „Bobelinė“.
