Praėjusio šeštadienio rytą pas Spengių kaime, keturių butų name, gyvenančią motiną atvažiavęs klaipėdietis Remigijus G. išvydo kraupų vaizdą – kieme esančiame sode gulėjo stipriai apdegusio kaimyno lavonas.
Vyro dėmesį iš pradžių patraukė atokiau nuo namo prie pajuodusio kauburio pažeme rūkstantys dūmai.
„Pamaniau, kad kaimynas iš ryto degina sodo šiukšles. Priėjęs arčiau pamačiau iš apdegusių drabužių krūvos kyšančias žmogaus kojas“, – pasakojo klaipėdietis.
Šalia smarkiai apdegusio vyro lavono buvo sukrauta įvairių puodų. Vienoje talpykloje iškviesti policijos pareigūnai aptiko benzino likučių.
Savižudybės vietoje pensininkas buvo pasiklojęs striukę, pasidėjęs pagalvę. Manoma, kad apsiliejęs degiuoju skysčiu ir ant žemės atsigulęs vyras susidegino anksti rytą.
Tame pačiame name gyvenanti klaipėdiečio motina pasakojo, kad savižudybės išvakarėse kaimynas buvo atėjęs pas ją arbatžolių. Apie savo ketinimus jis moteriai nieko neprasitarė.
Jokio riksmo ar įtartinų garsų kaimynė negirdėjo. Jos manymu, užsidegęs pensininkas iš skausmo garsiai ir negalėjo rėkti, nes sirgo plaučių liga ir sunkiai kvėpavo.
Ligų kamuojamas V.Žukauskas išgėręs nuolat Remigijui G. kalbėdavo, kad ketina nusižudyti, todėl klaipėdietis į tai nekreipė dėmesio. Prieš savaitę jis kaimynui prasitarė sumanęs kai ką konkretaus, bet sakė, kad jo planus gadina stiprus vėjas.
„Dabar supratau, jog jis jau tuomet ketino susideginti, bet nuogąstavo, kad smarkus vėjas ugnį užgesins“, – sakė Remigijus.
Pensininko namuose tyrėjai rado priešmirtinį raštelį, skirtą kaimynui. V.Žukauskas prašė jį palaidoti šalia esančiose nenaudojamose Spengių kaimo kapinaitėse, apie kurias jis visą laiką kalbėjo.
Išgerti mėgęs velionis šeimos neturėjo ir gyveno vienišas. Beveik 100 metų sulaukusi jo motina gyvena Laugalių pensione. Laidotuvėmis greičiausiai rūpinsis Klaipėdos priemiestyje gyvenanti jo sesuo.
