Jordanijoje mirė „Dviračio šou“ kūrėjas Gintaras Ruplėnas

Jordanijoje mirė TV prodiuseris, šou verslininkas, renginių vedėjas ir laidos „Dviračio šou“ siela Gintaras Ruplėnas. Teigiama, kad jam sustojo širdis.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 12, 2014, 1:24 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 10:29 PM

Vyro gyvybė užgeso Jordanijoje, ten jis atostogavo. Prieš tai G.Ruplėnas atostogavo su draugų kompanija Izraelyje, o į Jordaniją pailsėti išvyko su savo žmona Dalia. Tai portalui lrytas.lt patvirtino artimi jo šeimai žmonės.

G.Ruplėnas su žmona turėjo du vaikus: 15 metų  dukterį Mariją ir  24 metų sūnų Domantą.

Žinia apie nutikusią nelaimę sukrėtė visus G.Ruplėno bičiulius ir jį pažinojusius žmones.

„Visiškas šokas. Nesuvokiama protu. Puikus humoristas, kovingas mano teniso partneris, nuostabus ir geras žmogus. Labai labai jo trūks...Didžiausia užuojauta visiems artimiesiems ir draugams“, - taip apie artimą bičiulį atsiliepė Andrius Tapinas.

Šiuo metu užsienyje atostogaujantį G.Ruplėno bendražygį Vytautą Šerėną ši žinia trenkė lyg iš giedro dangaus. „Sunku dabar iš vis ką pasakyti... Dar pačiam reikia susivokti kas įvyko“, – susijaudinęs sakė V.Šerėnas. 

Panašiai kalbėjo ir kiti G.Ruplėno kolegos. „Esame pritrenkti šios žinios. Nežinome nei kodėl, nei kaip, nei kas... Dabar patys aiškinamės, kas ten įvyko. Galiu tik pasakyti, kad nelaimė įvyko šią parą“, – sakė vienas iš G.Ruplėno bičiulių, dirbančių pramogų versle.

Rugpjūčio 25-ąją jam būtų sukakę 50 metų.

G.Ruplėnas buvo teniso aistruolis, paskutinis jo įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ kaip tik ir buvo apie tenisą. Pirminiais duomenimis, G.Ruplėną ištiko infarktas.

Infarktas smogė ir H.Mackevičiui 

Infarktas buvo pasikėsinęs ir į kito „Dviračio šou“ kūrėjo Haroldo Mackevičiaus gyvybę. 2007 metų spalio pradžioje tuomet 41 metų vyrą ištiko širdies smūgis. Tai įvyko H. Mackevičiui namuose Vilniuje sėdint prie kompiuterio ir rašant humoristinės laidos scenarijų.

Medikai atskubėjo po kelių minučių ir ligonį išvežė į Santariškių ligoninę. Infarktą patyręs H. Mackevičius buvo atgaivintas kelis kartus panaudojus elektros šoką.

Tąsyk G.Ruplėnas kalbėdamas apie H.Mackevičiaus būklę sakė: „Haroldas gulėdamas ligoninėje norėjo pasikalbėti apie darbą, pasakojo apie kelis jo sumanytus siužetus.Tačiau mes jam patarėme verčiau pailsėti. Sakoma, kad juokas gydo. Tačiau juokas šiuo atveju yra ir darbas. O nuo darbo gydytojai tokiais atvejais pataria pailsėti."

Darbdaviai pareiškė užuojautą

Popiet LNK televizijų grupė išplatino pareiškimą, jog yra sukrėsta G.Ruplėno mirties.

„Netekome atviro, nuoširdaus, kūrybiško žmogaus, puikaus humoristo, – sako LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė.– Tai didelė netektis ne tik mūsų kolektyvui, bet ir visiems, kurie žavėjosi Gintaro talentu. Gintaras buvo išskirtinė asmenybė, vienas tų, kurie padarydavo didelį darbą ir likdavo už kadro. Kalbant apie Gintarą Ruplėną sunku kalbėti būtuoju laiku. „Dviračio šou“ laida, kurios vienas kūrėjų buvo Gintaras Ruplėnas, per pastaruosius dešimtmečius tapo humoro klasika, humoro etalonu, gero humoro sinonimu.

Reiškiu gilią užuojautą Gintaro šeimai ir jo kolegoms Haroldui Mackevičiui, Vytautui Šerėnui, visam „Dviračio šou“ kolektyvui“.

Atšventė laidos 20-metį

Gintaras Ruplėnas kūrė „Dviračio šou“ laidą du dešimtmečius, pastaruoju metu laidą rodė LNK grupės televizijos kanalas BTV.

Kartu su Arūnu Valinsku, Valdu Vižiniu jau studijų metais pradėjo aktyviai koncertuoti ir dalyvavo akademinėje saviveiklos veikloje. Nuo 1986 metų dirbo šou grupėje „Dviratis", nuo 1993-iųjų – televizijos laidose „Dviračio šou“, „Pusę per pusę“, „Dviračio žynios“. Nuo 1995-ųjų radijo stoties „Radiocentras“ programų direktorius.

Šių metų sausio pradžioje „dviratininkai“ interviu „Lietuvos rytui“, švęsdami savo laidos 20-metį, juokavo, kad visi į vieną lėktuvą nesėda, kad šiam nukritus nors vienas laidos kūrėjas liktų gyvas. Pasirodo, likimas sudėliojo taškus savaip – lėktuvu visiems net nereikėjo skristi.

Siūlome Erikos Zabulėnienės šių metų sausio 19 dieną publikuotą interviu su dviratininkais.

 * * *

„Dviračio šou” – viena ilgiausiai televizijoje gyvuojančių laidų – neseniai paminėjo savo 20-metį. Per tą laiką satyros ir humoro laidos kūrėjai patyrė visko: ir krizių, ir skyrybų, ir teismų.

Apsukę ratą „dviratininkai”, kurių kūrybinį branduolį sudaro Haroldas Mackevičius, Gintaras Ruplėnas ir Vytautas Šerėnas, šį sezoną grįžo į BTV ir sėkmingai mina ratus toliau.

„TV antenos“ žurnalistės ir „dviratininkų“ susitarimas dėl susitikimo vyko labai dalykiškai – peržiūrėjęs darbo grafiką H.Mackevičius paskelbė: „Ketvirtadienį, vidurdienį.” Mat tuo metu laidos kūrėjai jau būna baigę kurti laidą, kuri pasirodo kas vakarą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Kai paklausiau: „Kur jūs sėdit?”, H.Mackevičius rimtai atsakė: „Lukiškių 5.” Kur ir kas yra Lukiškės, turbūt žino net ir ne vilniečiai. Mintyse susidėlioju Auksinį trikampį: Seimas, Lukiškių kalėjimas ir „Dviračio šou” būstinė.

Viename iš didžiulio pastato, stūksančio priešais garsųjį Lukiškių kalėjimą, kukliai apstatytame kabinete pasitinka V.Šerėnas. Šeimininko mostu aprodo būstą, kuriame stovi trys stalai, sena spintelė ir nauja sofa. Ant sienos – prirašyta darbų planavimo lenta. „Sofą nusipirkome neseniai, kai Vilniuje buvo atidaryta „Ikea”, – pasakojo V.Šerėnas. – Iki tol buvo sena, kiaurai nutrinta per vidurį. O štai pagalvėlė liko sena. Oi, kiek ji mena...”

Prisėdusi ant naujosios sofos bandau traukti iš „dviratininkų” dalį tų prisiminimų. Kai pasirodo kiti du, anot nerūkančio V.Šerėno, nuo nikotino priklausomi laidos kūrėjai – H.Mackevičius ir G.Ruplėnas, fotografas paprašo jų papozuoti. „Įsidėmėkite, į gatvę aš neisiu ir ant jokio dviračio nesėsiu!” – pareiškia „Dviračio šou” žinių pranešėjas V.Šerėnas ir pats patenkintas kikena. „Turbūt ir vėl tradiciškai klausite, nuo ko viskas prasidėjo?” – pasišaipo jis. Ne, šįsyk pradėsime ne nuo pradžių. Laidos 20-metį mininčių vyrų laukia 20 klausimų, dėl kurių jiems teks pasukti galvas ir įtempti atmintį.

Kiek metų čia sėdite? – paklausiau trijų laidos kūrėjų.

H.Mackevičius: Lukiškėse sėdime gal jau 14 metų, tik prieš tai buvo kitas kabinetas. Geriausia buvo pačioje pradžioje, kai laida pasirodydavo tik kas antrą savaitę, tuomet jos kurti iš eilės rinkdavomės pas kiekvieną iš mūsų namuose – Vytauto, Gintaro ir Arūno Valinsko. O žmonos mums ruošdavo maistą. Netgi vykdavo savotiškos varžytuvės, kuri skaniau paruoš. Tai buvo geriausias mūsų laidos kūrimo etapas. Et, seni geri laikai...

Kaip jūs vadinate šią darbo vietą, kurią prieš ateidama pavadinau Auksiniu trikampiu?

H.M.: Taip ir yra. Šis Auksinis trikampis atspindi visą Lietuvos gyvenimą.

G.Ruplėnas: Tais laikais, kai čia filmuodavome siužetus apie Agurkichą (Viktorą Uspaskichą. – Red.), jis atseit žiūrėdavo pro Seimo langą, matydavo Lukiškių kalėjimą ir sakydavo: „Nikoks vaizdelis.”

V.Šerėnas: Čia mūsų Kabinetas.

G.R.: Kelis kartus bandėme sekmadieniais prieš pirmadienio laidą susirinkti kažkurio namuose ir ką nors sukurti – nieko nebeišeina. Nesidirba. Geriau kaip šiame kabinete niekur nekuriame. Matyt, šiame paprastame kabinete jau yra aura, kuri mums padeda. Kuklios spartietiškos sąlygos mums tinka labiausiai.

Kaip prasideda jūsų darbo diena?

H.M.: Lygiai aštuntą ryto renkamės Kabinete, nes po valandos jau turime atiduoti filmavimo grupei pirmąjį siužetą.

G.R.: Apie 11 val. filmuojamas antrasis siužetas, apie 13 val. – V.Šerėno prižiūrimos pelės politologės (Algis Ramanauskas ir Rimas Šapauskas. – Red.), po to – „Mėslitos” direktoriaus Sauliaus Poškos (Kristijonas Bartoševičius. – Red.) eilė ir taip toliau. Būname čia tol, kol viską padarome.

Ar esate pasiskirstę pozicijomis – kas yra laidos strategas, scenarijų, tekstų autorius?

G.R.: Ne, viską strateguojame ir kuriame kartu. Aš redaguoju tekstus, išskyrus peliukų. Jiems tekstus ranka surašo Vytautas.

H.M.: Gintaras yra vienintelis, kuris moka dirbti vordu.

V.Š.: Taip, aš vis dar rašau ranka, ves tuomet žinau, kiek reikia teksto. Jei bandyčiau spausdinti, nežinočiau, ar jo per daug, ar per mažai.

H.M.: Jei ranka rašyčiau aš, laida turbūt išvis neišeitų. V.Š.: Ar gali būti įskaitomas jo raštas? Juk jis be penkių minučių daktaras. (H.Mackevičius yra studijavęs anuomečiame Kauno medicinos institute. – Red.)

Kokios jūsų politinės pažiūros?

G.R.: Kai įžengiame į Kabinetą, visos politinės pažiūros lieka už durų. Čia jų nėra. H.M.: Išeidami galime jas pasiimti, bet dažniausiai iš darbo labai greitai sprunkame namo.

Kodėl į savo kūrybinę komandą neįsileidžiate moterų?

H.M.: Kodėl neįsileidžiame? Yra čia dirbusių ir moterų, kartu kūrėme tekstus blondinėms (Jas vaidino aktorės Inga Jankauskaitė ir Aldona Vilutytė. – Red.) ir dar kai ką. Visoje kūrybinėje komandoje dirba daug moterų, gal tik šiame kabinete jų būna rečiau.

V.Š.: Kas kaltas, kad Haroldas arba aš – ne moterys? G.R.: Tikrai nesame nusistatę prieš moteris ir kelnių su užtrauktukais per užpakalį nenešiojame.

Ar yra tokių veikėjų, kurių jūsų laidose veržiasi vaidinti daug aktorių?

H.M.: Jei atsiranda koks nors naujas veikėjas viešojoje erdvėje, politikoje ar pramogų pasaulyje, nuo kurio sproginėja žiniasklaida, internetas ir kuris tiesiog prašyte prašosi būti parodijuojamas, tuomet ieškome jam aktorių. Vis dėlto yra buvę ir taip, kad ateina pats aktorius ir pasako, jog gali vaidinti vieną ar kitą veikėją. Yra buvę, kad į vieną personažą pretendavo keli aktoriai. Tuomet bandydavome – nugrimuodavome ir žiūrėdavome, kuris vaidina geriausiai. Buvo atvejų, kai panašius į žinomus veikėjus žmones pasiūlo giminės, artimieji, draugai, pažįstami ar nepažįstami.

G.R.: Dažnai paklausiame grimo meistrės, nes turi puikią akį. Ji tikra „feisologė”, iškart mato, kaip tas žmogus atrodys nugrimuotas.

H.M.: Aktorius siūlo ir agentūros. Bendradarbiaujame su Ramūno Šimukausko broliu Donatu, kuris turi aktorių atrankos agentūrą ir dažnai mums pagelbėja. Kartais kandidatų mums pasiūlo visiškai atsitiktiniai žmonės. Dabar žinau, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės antrininkė dirba Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, o žmogus, panašus į Seimo narį Jurgį Razmą, – įmonėje „Regitra”. Bet tai nėra profesionalūs aktoriai.

G.R.: Iš visų neprofesionalų mums labiausiai buvo pasisekę su tuomečio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus parodijuotoju Tomu Skomskiu (2007 m. šis vyras mirė. – Red.). Jo antrininką parodė V.Šerėno kaimynas. Turiu giminių Alytuje, retsykiais juos aplankau, pabendrauju. Jie papasakojo, kad anuomet, kai V.Grigaravičius dirbo Vilniuje, Alytuje likusi jo žmona, išvydusi per „Dviračio šou” savo „vyrą”, nustebo – ką jis ten sostinėje veikia, kad net į humoro laidas eina filmuotis. Buvo kalbama, kad iš pradžių moteris neatskyrė sutuoktinio nuo jo antrininko.

Ypač įsimintinų personažų jūsų laidose buvo sukūręs aktorius Rolandas Kazlas. Ar nebandėte jo kalbinti sugrįžti?

G.R.: Džiaugiamės, kad mums teko garbė dirbti su šiuo aktoriumi, bet dabar jis yra toks didis, kad nebetelpa į televizorių. Jis turi savo gyvenimo kelią ir teatrą. O mums lieka džiaugtis, kad jis dirbo su mumis. H.M.: Jis dirbo „Dviratyje” gal penkerius metus.

V.Š.: Ne, tiek nedirbo. Gal tik dvejus ar trejus.

H.M.: Na, Vytai, aš noriu kaip gražiau, o tu visada viską tikslini...

Ar per tuos 20 metų jus buvo ištikusi krizė?

V.Š.: Krizė ištiko tik Lietuvą.

H.M.: Ne, krizė mus ištiks per 40-metį, kaip ir priklauso tikriems vyrams. Tad mes niekur neskubame, turime dar du gražius dešimtmečius.

2002-aisiais įvyko „Dviračio šou” skyrybos ir laida suskilo į du „Dviračius”: „Dviračio žynias”, kurias rengė A.Valinskas su komanda, ir jūsų „Dviračio šou”. Ar ir tuomet nebuvo krizės?

H.M.: Mums – ne, tik žiūrovai painiojosi.

G.R.: Šiokia tokia įtampa buvo juntama. A.Valinskas irgi didis žmogus su savo didelėmis ambicijomis ir dideliu matymu. Vis dėlto laikas yra geriausias gydytojas. Dabar jokių nuoskaudų nebėra.

Vėliau šis didis žmogus buvo parodijuojamas jūsų laidoje. Ar santykiai išliko draugiški?

G.R.: Ilgai svarstėme, ar etiška parodijuoti savo buvusį kolegą, bet supratome, kad jis pats ėjo į politiką ir ten užėmė svarbų postą (Nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. rugsėjo A.Valinskas buvo Seimo pirmininkas. – Red.), o tai reiškė, kad jis papuolė į mūsų stebėjimo lauką. Tuomet ir nutarėme: niekas tavęs į tą politiką netempė, jei jau ten ėjai, vadinasi, pats kaltas. Jei kuris nors iš mūsų sudurniuotų, kuo tikėti nesinori, ir pabandytų pasukti į politiką, matyt, parodijuotume ir jį.

Ar Vytautas nebeketina dalyvauti prezidento rinkimuose?

V.Š.: Supratau, kad Vytautas Landsbergis manęs neparodijuos taip, kaip aš jį. Tad koks man tikslas kandidatuoti?

- Kaip A.Valinskas atsiliepė apie savo parodiją, kurią kūrė aktorius Ramūnas Šimukauskas?

H.M.: Jis sakė, kad viskas ten labai gerai. Gyrė mus.

Pamenu, buvo įdomu, kai filmavome pirmąjį siužetą. Bandėme prisiminti Arūno mėgstamus žodžius ir priežodžius. Tuomet siužetą filmavome LNK patalpose.

Paskambina man režisierius Augustinas Gricius ir skundžiasi, kad negali dirbti. Klausiu: kodėl? Sako, kad susirinko didžiulis būrys žmonių, gal 30 LNK darbuotojų, televizijoje nutrūko darbas. Visi vienas per kitą bando paaiškinti, kaip reikia Arūną „daryti”, ką jis sakytų, kaip elgtųsi ir taip toliau. Kiekvienas turėjo neginčijamą nuomonę. Negana to, sutikau gatvėje rašytoją Aidą Puklevičių, šis man pasakė dar aštuonis Arūno pamėgtus žodelius. Dar ir žurnalistas Darius Lukoševičius kelis pridėjo. Visi entuziastingai sutiko šį personažą, kurį tobulai įkūnijo R.Šimukauskas. Tai buvo ne A.Valinsko, o jo būdo, charakterio parodija.

V.Š.: Buvo puikiai perteiktas jo išdykęs charakteris.

Kokias šventes švenčiate kartu?

H.M.: Sezono uždarymą. Pavasarį, kai nufilmuojame paskutinę ketvirtadienio laidą, penktadienį arba šeštadienį iškeliame puotą.

G.R.: Per tuos metus esame šventę visokiausių švenčių, kartu keliavę, žvejoję, medžioję. Nėra tradicijos per kokią nors šventę būtinai susirinkti kartu. Bet gali atsitikti taip, kad rytoj trise kur nors susirinksime ir atšvęsime šventę, kurios pavadinimo net nežinome.

H.M.: Tačiau į vieną lėktuvą visi trys stengiamės kartu nelipti, kaip ir Anglijos karališkoji šeima. Dėl tų pačių visiems suprantamų priežasčių.

V.Š.: Pasitaiko, kad visi trys susitinkame kitų žmonių šventėje, apie tai net nežinodami.

Darbe auginate „peles”, o kokius gyvūnus auginate namie?

V.Š.: Sodyboje kadaise turėjau 20 triušių, bet įsisuko virusas, išguldė juos, liko gal keturi. Yra dar šuo ir katė, bet visi jie kaime. Vištų dar neauginu.

H.M.: Turiu kalytę – bavarų pėdsekę Bruknę, kurios motina yra Vytauto Šerėno šuo, o tėvas – Kristupo Krivicko šuo. Vargstu su šiuo sprogstamuoju genetiniu mišiniu...

G.R.: Turiu šunę – šokoladinę labradorę ir katę Zoską, kurios vardas apie ją viską pasako – „ciekawa Zosia” (lenk. – smalsi Zosė).

Ar skaičiavote, kiek iš viso esate sukūrę laidų?

G.R.: Oi, daug... Jau 15 metų laida pasirodo kasdien, išskyrus penktadienius ir savaitgalius. Taigi apytiksliai 3500 laidų.

Kiek aktorių yra kūrę laidų personažus?

H.M.: Irgi neskaičiavome, bet gal apie 30. Tik ne visi jie save gali vadinti aktoriais. Yra buvę ir tokių, kurie pasirodė tik kartą.

G.R.: Dabar aktorių branduolį sudaro 7 ar 8 žmonės.

H.M.: Mūsų kūrybinėje komandoje dirba 25–30 žmonių. O personažus Vytautas vis susirašo ant atskirų lapų. V.Š.: Dabar jau daug jų yra nenaudotinų, nes kai kurie iš jų yra mirę.

Kuris veikėjas apie save yra sulaukęs daugiausia siužetų?

H.M.: Vytauto kuriami Bratkos.

G.R.: Pagal ilgaamžiškumą – Vytautas Landsbergis. Gal dar Viktoras Uspaskichas. Niekada neskaičiuodavome, nes nėra logikos – viskas labai greitai keičiasi. Savo laidą traktuojame ne kaip knygą, o kaip laikraštį – šiandien perskaitei ir numetei į šoną.

V.Š.: O ir tą patį V.Uspaskichą jau vaidina kitas aktorius, nes Remigijus Vilkaitis taip greitai nenupliko, kaip šis veikėjas.

Ar niekada už savo parodijas nesulaukėte grasinimų?

V.Š.: Fizinių – niekada, o žodinių priekaištų buvo. Prieš porą metų vienas politikas (tuometis Seimo narys konservatorius Evaldas Jurkevičius – Red.) mus buvo padavęs į teismą, bet vėliau susiprotėjo ir persigalvojo.

H.M.: Parodijomis dažniausiai būna nepatenkinti ne patys politikai, bet jų gerbėjai ar aplinkos žmonės, net nežinantys, kad pats veikėjas į tai visai normaliai reaguoja. Tenka aiškintis su tais aklaisiais mylėtojais. Pastaruosius metus keičiasi ir Lietuva, ir žmonės, visi reaguoja teigiamai, o ir politikai tampa geranoriški, net savo drabužius paskolina. Štai Kazimiera Prunskienė yra atsiuntusi mums dovanų.

Jei jau prabilome apie gerumą, gal yra veikėjas, kuriam ir jūs norėtumėte padėkoti už tai, kad jis yra ar buvo?

H.M.: Kitaip sakant, mūsų darbdavys?

V.Š.: Tai ne žmogus, o institucijos – Seimas, Prezidentūra ir Vyriausybė. Dar vienas Auksinis trikampis.

G.R.: Buvo metas, kai mūsų darbdavys buvo A.Valinskas, kitu metu – Rolandas Paksas, dabar – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

H.M.: Už pernai metus reikėtų padėkoti Birutei Vėsaitei. Gaila, kad jos žvaigždė taip trumpai žibėjo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.