Praėjusio šeštadienio naktį užsiliepsnojo Gilūtose gyvenančio Genadijaus ūkinis pastatas. Ugnis žaibiškai niokojo ten sukrautą šieną.
Liepsnas pamatę kaimynai gaisrą bandė gesinti – šalia gyvenęs Jonas Žemaitis su traktoriumi į šonus stumdė šieno kauges, kiti vyrai ir moterys bandė pastatą gesinti vandeniu.
„Sūnus susapnavo, kad dega mūsų pastatai. Atsikėlė, pavaikščiojo, o po to pabudo nuo pokšėjimo. Degė kitoje gatvės pusėje“, - sakė J.Žemaitis.
Dabar gilūtiškio Genadijaus kieme – svilėsiais smirdanti degėsių krūva. Tik tai ir liko iš ūkinio pastato. Visas kaimas baimėje – mat Genadijaus ūkinis pastatas – jau penkta gaisravietė, gąsdinanti iki tol ramiai gyvenusius gilūtiškius.
„Aš pats jį pagausiu. O tada – miškan“, – piktai kalbėjo Genadijus.
Vyras per daug nepergyveno dėl savo turto, tačiau jį iš kantrybės išvedė nesibaigiantys gaisrai.
„Kaip vyksta policijos tyrimas, kodėl nėra žinoma gaisrų priežastis?“, – pyko tarp nuodėgulių stovintis Gilūtų gyventojas.
Pirmas gaisras – balandį
Kaip pasakojo Gilūtų seniūnaitė Zita Raketienė, viskas prasidėjo dar balandį. Užsidegė Gilūtų kaimo gyventojo Tomo Pancekausko kieme laikyti šieno rulonai. Ugnis plito greitai, tačiau į gaisrą atskubėjo ugniagesių ekipažas. Jau iš karto buvo galvojama apie padegimą – Tomo šeima įtarė, kad tai galėjo padaryti pavydūs giminaičiai arba pažįstami žmonės.
Beveik po mėnesio nutiko taip, kad patį T.Pancekauską pavertė įtariamuoju. Du kaimo vyrai, iš kurių vienas buvo Tomas, viešai susikivirčijo. Pradėjus garsiai aiškintis santykius, T.Pancekauskas kitam vyrui riktelėjo, kad jis padegsiąs jo kluoną.
Įdomu tai, kad tą pačią naktį tai ir įvyko. Tada visas kaimas galvojo, kad padegėjas rastas, o Tomas apie viską melavo nuo pradžių.
T.Pancekauskas buvo sulaikytas, tačiau pareigūnai turėjo jį paleisti, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad vyras tikrai galėjo padegti savo kieme laikytą šieną ir kaimyno kluoną.
Po mažiau nei mėnesio T.Pancekauskas buvo rastas pasikoręs.
„Žmogus turbūt neišlaikė. Negalima šitaip įtarinėti ir versti kaltės vienam žmogui“, – kalbėjo seniūnaitė Z.Raketienė.
Dega kartą per mėnesį
Tačiau T.Pancekauskui pasitraukus iš gyvenimo, gaisrai nesiliovė. Neilgai trukus vėl užsidegė ūkinis pastatas.
„Grybus valėme. Prie lango katinai pjovėsi, išlindau juos nuvyti. Tuomet dar nieko nebuvo, jokio gaisro nesimatė. Po maždaug penkiolikos minučių, dukra pradėjo šaukti, kad gaisras. Išbėgome, o ten didelė ugnis“, – prisiminė vieno gaisro liudininkė Natalija Christina.
Ji pasakojo, kad ugnis buvo tokia stipri, kad ji baiminosi dėl savo šiltnamių. Ūkiniame pastate taip pat buvo sukrauta labai daug šieno. Nuo kaitros pokšinčios stogo čerpės skraidė į visas puses.
„Kaip tu gali įtarti ir kaltini. Visi bijo – draudžia savo namus, tvartus. Kas čia žino, gal užsidegs ne tik tvartai, bet ir gyvenamieji namai“, – baiminosi du mažus vaikus auginanti moteris. Ji pati savo turtą neseniai apsidraudė, nes baiminasi padegėjo.
Liepsnoja per pilantį?
Kaimo žmonės įsitikinę, kad čia siautėja padegėjas maniakas. Kaimo gyventojai mato mistinius sutapimus – esą gaisrai užsiplieskia per pilnatį ir būtinai savaitgalių naktimis.
„Čia nežinia ar vietinis, ar koks atvykstantis žmogus“, – pasakojo paskutinį gaisrą gesinęs J.Žemaitis.
Vieno gaisro metu, į gaisravietę skubėjusi moteris pamatė krūmuose tupintį vyrą, o kitą – einantį keliu. Tačiau išsigandusi moteris neatkreipė į tai dėmesio ir tik vėliau pagalvojo, kad krūmuose pasislėpęs žmogus galėjo ir būti padegėjas.
Gilūtose gyvenantys vyrai ketina burtis į grupes, kurios vakarais patruliuotų gatvelėmis. Tai kaimo vyrai nusprendė per bendruomenės susirinkimą. Kaip kitaip apsisaugoti žmonės nežino.
Seniūnė pažadėjo, kad savaitgalio vakarais bus įjungtas gatvių apšvietimas, susirinkimo metu policijos atstovas aiškino, kad ieškant galimo padegėjo buvo apklausta keletas įtariamųjų.
„Ne kiekvienas turi pinigų draudimui. Per metus kainuoja kelis šimtus litų, tačiau kai kas ir tiek neturi“, – pabrėžė Z.Raketienė.
Policija mistikos nemato
Tuo tarpu policijos pareigūnai jokios mistikos nemato. Ignalinos rajono policijos komisariato viršininkas Dainius Šidlauskas portalui lrytas.lt tvirtino, kad tyrimai dėl gaisrų dar nėra pasibaigę.
„Tyrimas vyksta. Turime liudininkų pasakojimus, kad pirmojo gaisro metu buvo žaibo iškrova. Žmonės matė, kad tuo metu trenkė žaibas. Kad visi gaisrai buvo padegimai – to tikrai negalime teigti“, – sakė D.Šidlauskas.
Komisariato viršininko nuomone, žmonės yra per daug išsigandę ir prisigalvoję savų versijų.
„Žinoma, kad kaimo gyventojams yra neramu, tačiau mes darome viską, ką galime“, – tikino D.Šidlauskas.
Patinka deginimo procesas
„Piromanija yra tuomet, kai sutrinka žmogaus potraukis. Žmonės, kurie turi šią problemą, labai džiaugiasi ir susijaudina kai užkuria ugnį. Visiškai kitais atžvilgiais jie gali būti normalūs žmonės.
Manoma, kad kas dešimtas iš jų turi psichinių sutrikimų – depresiją, šizofreniją. Bet 90 proc. jų neturi. Vokiečių psichiatrai pastebėjo, kad piromanų yra labai daug pačių gaisrininkų tarpe, nes jie su malonumu pakuria, o vėliau užgesina gaisrą“, - sakė psichologas Olegas Lapinas.
Kodėl taip yra ir kas vyksta piromano sieloje – psichologas negalėjo pasakyti.
Anot O.Lapino, potraukis piromanijai susijęs su tuo, kad vaikystėje ar paauglystėje žmogui užsifiksuoja stiprūs potyriai susiję ugnimi ir ko nors padegimu.
Psichologas atkreipė dėmesį, kad daug vaikų žavisi ugnimi, laužais, žvakės ugnelėmis. Tokie vaikystės išgyvenimai kai kuriems suaugusiesiems užsifiksuoja. Psichologo teigimu, kai kurie piromanai degindami pastatus jaučia lytinį pasitenkinimą.
„Piromanams patinka pats ruošimasis, tada jie jaučia susijaudinimą, širdies plakimą. Jiems patinka padegimo procesas, stebėti kaip dega. Juos domina ne rezultatas – viską paversti pelenais, o procesas. Kaip nekeista piromanai kai tai daro, jie daro tai impulsyviai ir negalvoja, kad tai yra blogai“, - kalbėjo psichologas.
