„Kada ugnis nusineš žmogaus gyvybę – tik laiko klausimas“, – taip kraupiai pranašavo Šv.Stepono gatvės 15-ojo namo gyventojai, trečiadienį susirinkę apytamsėje laiptinėje pasitarti, kaip reikės remontuoti dar vieno gaisro nusiaubtą stogą.
Artūras, kuris įtariamas padegimu, dabar už grotų, bet ar ilgam? Kai tik jis laisvėje, kyla gaisrai.
2013 metų lapkričio pabaigoje ugnis šio namo stogą taip pat suniokojo, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Artūras buvo suimtas dėl šio padegimo, tačiau teismo už grotų nesulaukė – buvo paleistas į laisvę.
Ilgai nelaimės neteko laukti – prieš savaitę, praėjusį penktadienį, namo stogas vėl degė.
Naujo projekto nebereikės
15 tūkstančių eurų. Mažiausiai tiek namo gyventojams kainuos stogo remontas po pastarojo gaisro.
Namą administruojančios įmonės „Mano būstas“ vadybininkas Gediminas Klinavičius galėjo gyventojus paguosti bent tuo, kad nereikės rengti projekto.
Juk teks remontuoti tokį pat nudegusį stogą, kokį ugnis sunaikino ir 2013-aisiais.
Pats išsikvietė policiją
Liepsnos pliūptelėjo penktadienio vakarą. Kai kurie gyventojai pirma girdėjo sprogimą.
Jau vėliau tyrėjai gaisro židinį aptiko palėpėje virš Artūro tėvų buto.
Kai atskubėjo ugniagesiai, stogas degė atvira liepsna.
Gaisras sunaikino 250 kvadratinių metrų medinių konstrukcijų, išdegė dvi palėpėje įrengtos patalpos, aplieti keli butai, o ugniagesiai evakavo 11 namo gyventojų.
Tuo metu, kai ugniagesiai gesino gaisrą, 28-erių Artūras, stovėdamas kieme, stebėjo jų pastangas kovoti su ugnimi ir kvailai šypsojosi. Vėliau jis ėmė galva trankyti sieną, o po to iš savo telefono paskambino greitajai pagalbai ir policijai.
Netrukus Artūras pareigūnų buvo išvežtas į 3-iąjį policijos komisariatą ir prisipažino padegęs palėpę.
Laimė, šį kartą gaisro plitimą stabdė ugniasienės, tad labiausiai stogas suniokotas virš Artūro tėvų buto.
Užmūrys įėjimą į palėpę
Priešgaisrinė signalizacija, judesio jutikliai, stogo draudimas. Tokių priemonių po pastarojo gaisro ketina imtis namo gyventojai. O ką daryti? Kitos išeities nėra.
Artūras anksčiau ar vėliau vėl atsidurs laisvėje, o lankytis tėvų bute jam neuždrausi.
Nujausdami, kuo gali baigtis, Artūro tėvai į susirinkimą neatėjo. Tad jiems neteko girdėti, kaip kaimynai tarėsi, kaip juos iškeldinti. Tai vienintelis būdas išvengti nelaimių.
Gyventojai paragino G.Klinavičių nedelsiant kreiptis į antstolį, jeigu paaiškės, kad Artūro tėvai skolingi už stogo remontą, neatsiskaito už paslaugas.
Neapgalvota ir namo konstrukcija, nes patekti į palėpę galima tik per Artūro tėvų butą. Todėl gyventojai pareikalavo kuo skubiau užmūryti įėjimą ir jį įrengti iš laiptinės.
Nutvilkė negera nuojauta
„Tą žmogų reikėtų izoliuoti, nes jis pavojingas visuomenei“, – taip apie Artūrą kalbėjo ne vienas Šv.Stepono gatvės 15-ojo namo gyventojas. Jaunas vyriškis įtariamas ne tik sukėlęs daugybę gaisrų savo namuose, bet ir padegęs bent tris senamiesčio laiptines.
Po 2013-ųjų pabaigoje kilusio didžiulio gaisro Artūras buvo uždarytas į areštinę. Šv.Stepono gatvės 15-ojo namo gyventojas Saulius pasakojo, kad prieš kelias dienas jo žmona pastebėjo Artūrą kieme. Kitas kaimynas jį išvydo su šunimi atėjusį prie prekybos centro „Iki“ Mindaugo gatvėje.
„Kad tik ko bloga vėl neatsitiktų“, – namo grįžusi moteris sutuoktiniui papasakojo mačiusi Artūrą ir prasitarė, kad nutvilkė negera nuojauta.
Užgriuvo mokesčių našta
„Žinoma, Artūras kol kas tik įtariamas padegimais. Bet aš 99 procentais tikiu, kad tai jo darbas“, – neslėpė Saulius.
Jo įtarimus stiprino 2013 metų lapkričio 26 dienos gaisras, po kurio gyventojams buvo užkrauta beveik 50 tūkst. eurų našta už stogo remontą.
Daugiau nei metus kiekvieno buto savininko piniginę šis remontas kas mėnesį paplonindavo 200 eurų ir daugiau.
Praėjusių metų lapkritį gyventojai lengviau atsiduso – už stogo remontą atsiskaityta. Ir še tau – vėl viskas iš naujo.
2013-aisiais kilęs gaisras buvo didžiausias. Išdegė apie 100 kvadratinių metrų palėpės su sendaikčiais, vandeniu sulieti 6 butai, evakuota 15 žmonių.
Tą kartą gyventojai taip pat girdėjo sproginėjimą, panašų į petardų. Tačiau dabar prisimindami aną nelaimę jie nesiryžo tvirtinti, kad padegėjas ką nors sprogdino palėpėje. Greičiausiai sproginėjo šiferis, kuriuo buvo uždengtas stogas.
Naivu tikėtis paramos
Po ano gaisro užgriuvusią naštą kiek palengvino savivaldybė – skyrė beveik 8700 eurų pagalbą. Gyventojai svarstė, ar gali tikėtis paramos po antrojo didelio gaisro? Ir patys sau atsakė – turbūt ne. Jie supranta, kad naivu reikalauti atsakomybės iš tų, kurie Artūrą išleido į laisvę dar neįvykus teismui.
Niekas netiki, kad kaltininkas atlygins nuostolius. Juk butas priklauso tėvams, Artūras turto neturi.
Nelaimių sąrašas – ilgas
Saulius parodė dažais užteptą pirmojo aukšto lango rėmą. Prieš keletą metų jo stiklas buvo išdaužtas, padegtos virtuvės patalpos.
„Jau tada žmonės rodė pirštais į Artūrą“, – vieną pirmųjų padegimų prisimena vyras.
Anot jo, kai vagis įsibrauna į butą, jis išneša brangenybes ar daiktus. Juodas padegėjo darbas yra daug baisesnis. Ugniai siautėjant nieko nelieka.
Padegimai vis kartojosi. Šį trečiadienį susirinkimo metu namo gyventoja Ieva rodė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Rimanto Steponavičiaus raštą, kuriame užfiksuoti gaisrai Šv.Stepono gatvės 15-ajame name.
2008 metų gegužės 11 dieną padegtos įėjimo durys, gegužės 17 dieną – popieriai laiptinėje.
2009 metų rugsėjo 13 dieną gaisras kilo 13-ajame bute. Labiausiai tikėtina priežastis – padegimas. Po metų rugsėjo 24 dieną degė elektros skydinė. 2011 metų spalio 2 dieną buvo padegta kita elektros skydinė namo laiptinėje. 2012 metų rugpjūčio 27 dieną laiptinėje vėl buvo padegti popieriai.
Tai tik keli gaisrai, kuriuos užfiksavo ugniagesiai. Anot Ievos, kitus užgesino patys gyventojai be gaisrininkų pagalbos. „Dviejose namo laiptinėse liko tik pora dar nedegusių elektros skydinių“, – atsiduso moteris.
Piromanija – reta patologija
Teismo psichiatrė ekspertė Vaiva Martinkienė atliko padegimų ir piromanijos tyrimą, kurio metu naudojosi 269 teismo psichiatrijos ekspertizių duomenimis.
Nustatyta, kad 84 procentai (226 iš 269) padegėjų buvo vyrai. Tirtų padegėjų amžius buvo nuo 10 iki 86 metų. Didžiausias padegėjų skaičius buvo 21–25 metų grupėje.
Apibendrindama gautus duomenis V.Martinkienė nurodė, kad ir vyrams, ir moterims dominuojantis padegimo motyvas buvo kerštas ir pyktis.
Vyrai gana dažnai padegimu ketino paslėpti kitą kriminalinę veiką. Tai nėra būdinga moterims. Taip pat vyrams padegėjams pasireiškė suicidinis padegimo motyvas, kuris nėra būdingas moterims.
Tiesioginės naudos siekimo motyvas (užmokestis už padegimą ir pan.) nustatytas gana retai.
Ištyrus visus 269 padegėjus nustatyti tik du padegėjai vyrai, kuriems buvo diagnozuota patologija – piromanija.
Šie du padegėjai buvo sukėlę kelis gaisrus (4 ir 7 kartus), jie išsakė žavėjimąsi ugnimi: „man patinka ugnis, žiūrėjau, kol degė“, „mano tikslas – uždegti“, „patinka žiūrėti į gaisrą, kaip važiuoja gaisrinės“, „padeginėti patinka, suvažiuoja daug gaisrinių“.
Tyrimo metu piromanija nustatyta 1 procentui visų tirtų padegėjų. Šie duomenys patvirtina literatūroje teikiamas išvadas, kad piromanija yra labai retas reiškinys.
