Atsisveikinti su D.Juronyte-Zelčiuviene vienos pirmųjų atėjo aktorės Regina Varnaitė, Gražina Balandytė, Birutė Raubaitė.
Iš Jonavos atvykusi močiutė, kuri sakė esanti didelė D.Juronytės-Zelčiuvienės talento gerbėja, prie Kauno dramos teatro durų atvežamos aktorės urnos laukė nuo ankstaus ryto.
„Atsisveikinti ateina ir aktoriai, ir paprasti žmonės iš gatvės, buvo Kauno meras“, – portalui lrytas.lt sakė teatro kultūrinės veiklos vadybininkė spaudai Jolanta Garnytė-Jadkauskienė.
Nuotrauką, kuri pasitinka gedinčiuosius, D.Juronytė-Zelčiuvienė išsirinko pati. Voką su fotografija aktorė buvo įdėjusi į teatre esančią savo asmens bylą.
„Tokia buvo velionės valia. Ji buvo ant voko užrašiusi, kad tą nuotrauką naudotume po jos mirties“, – sakė J.Garnytė-Jadkauskienė.
Aktorė savo dukters Kristinos buvo prašiusi šviesių laidotuvių, be raudų.
Kino ir teatro aktorė, režisierė D.Juronytė-Zelčiuvienė sirgo sunkia liga, tačiau mirė nuo plaučių uždegimo.
Menininkė gimė 1933 metais Kaune. Per karą su šeima gyveno Vilniuje, po to persikėlė į Panevėžį. 1949 metais įstojo į Panevėžio teatro dramos studiją, vadovaujamą režisieriaus Juozo Miltinio. Nuo 1951 metų dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954-ųjų – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, režisierė.
Sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose, Kauno dramos teatre pastatė spektaklius: Inger Hagerup „Stiklinė arbatos su citrina“ (2009 m.), Juhano Smuulo „Svečiuose pas pulkininko našlę“ (2005 m.), „Randor Kvit, arba Kas gudresnis“ (1998 m.), Aldonos Liobytės „Meškos trobelė“ (1998 m.), Birutės Pukelevičiūtės „Dar kartą atsigręžiu“ (1996 m.).
Ilgame kūrybiniame kelyje D.Juronytė dirbo su režisieriais Henriku Vancevičiumi, Jonu Jurašu. Jonu Vaitkumi, Gyčiu Padegimu ir kitais. Įsimintiniausi vaidmenys: Helia „Ponios Dulskos moralė“ (1955 m.), Aucė „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ (1956 m.), Kristina spektaklyje „Herkus Mantas“ (1957 m.), motina Keit – „Visi mano sūnūs“ (1962 m.), Magdalena – „Bernardos Albos namai“ (1964 m.), Goda – „Kaimas kryžkelėje“ (1965 m.), Marija Bežat – „Moljeras“ (1968 m.), Aura „Šventežeryje“ (1970 m.), Rožė Kumpytė – „Dobilėlis penkialapis“ (1973 m.), Aleksandra – „Švitrigaila“ (1975 m.), Sofija – „Paskutinieji“ (1978 m.).
Aktorė žiūrovams gerai pažįstama ir iš kino filmų bei televizijos spektaklių. Dar ir šiandien daugelis prisimena Angelę iš filmo „Birželis vasaros pradžia“ (rež. R.Vabalas, 1969 m.), Konstanciją – „Tadas Blinda“ (B.Bratkauskas, 1972 m.), Rūtą „Suaugusiųjų žaidimai“ (rež. A.Kundelis, 1967 m.), Kalvaitienę „Žentas“ (rež. M.Karklelis, 1976 m.). Aktorė įkūnijo ne vieną įsimintiną televizijos serialų heroję: Sofi „Būkit kaip saulė“ (rež. M.Jevodokimovas, 1985 m.), Karalienę „Vilius Karalius“ (rež. V.Bačiulis, 1985 m). Taip pat drauge su sutuoktiniu Leonardu Zelčiumi nuo 1993 iki 2000 metų filmavosi gerai žinomame televizijos seriale „Giminės“.
2013 m. aktorė apdovanota „Fortūnos“ statulėle už nuopelnus Lietuvos teatrui bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo tiesą ir tikėk“.
Velionė pašarvota Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje.
Atsisveikinimas kovo 1 d. 14–21 val., kovo 2 d. nuo 9 val.
Šv.Mišios aukojamos kovo 2 d. 9 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje.
Išlydėjimas – kovo 2 d. 13 val. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.
