Urna su velionės palaikais pašarvota teatro scenoje. Paskutinis atsisveikinimas scenoje – elegantiškas, liepsnoja daugybė baltų žvakių, atsisveikinti atėję vilniečiai, bičiuliai ir kolegos deda gėles.
Ekrane rodomos režisierės vaikystės, jaunystės ir brandos nuotraukos. Iš vienos nuotraukos Galina šypsosi kartu su maestro Vytautu Kernagiu.
Žvelgė į ateitį
„Gal norėjo kukliau, bet ji išlydima labai panašiai, kaip pasakojo, kad norėtų“, – į atsisveikinimą atėjęs sakė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
G.Dauguvietytė mirė Vilniuje ketvirtadienį. Lapkričio pabaigoje jai būtų suėję 89-eri.
„Ji buvo pasiruošusi tam. Žvelgė net į tai. Svarbiausias jos noras – grįžti į Dauguviečius, ten, kur gimė tėvas, kur senelių žemė, kur prabėgo jos vaikystė“, – sakė A.Siaurusevičius.
Jis prisiminė, kad G.Dauguvietytė į naujojo sezono atidarymo šventę neatėjo, nes jautėsi prastai. Tačiau A.Siaurusevičius pabrėžė, kad ji žadėjo greitu metu pasimatyti su kolegomis.
„Mintys sunkios, tokie sutapimai. Šiek tiek nelaukta, kai paskutinį kartą kalbėjome, ji optimistiškai žvelgė į ateitį. To pokalbio metu ji ruošėsi gyventi, ne mirti.
O pokalbis – panašus kaip visada. Pasikalbėjus visada pasidaro linksma. Ji visada turėjo ką pasakyti – apie LRT programą, apie Lietuvą. Ji stebėjo viską“, – sakė A.Siaurusevičius.
Atsisveikino su jaunyste
„Aš prieš mirtį su ja kalbėjau. Mes nuo 1947 metų buvome bičiuliai. Dirbome kartu teatre – jos tėvas mane priėmė. Ji buvo tėvo dukra – tiesiaeigė, sakydavo visada tiesą ir niekada nebijojo mirties. Net prieš pat mirtį. O gal vaidino?
Mirė taip, kaip gyveno: tiesiai, trumpai, drūtai. Šiandien einu tarsi iš liūdnos šventės – atsisveikinimo su savo jaunyste“, – sakė jos daugiametis bičiulis rašytojas, aktorius bei ilgametis buvusio Lietuvos akademinio dramos teatro direktorius Pranas Treinys.
Aktorius prisiminė, kad vos prieš penkias dienas skambino ir kalbėjosi su G.Dauguvietyte.
Vienas nutikimas įsirėžė jam į atmintį. G.Dauguvietytė padovanojo keturias savo tėvo žirgo pasagas. Tai įvyko prieš metus. P.Treinys graudinosi – pasagos jam neš laimę, o pačios Galinos jau nebėra.
„Aš jos gerą ūpą prisimenu. Susilaužė koją? Štukavoja! Susirgo – štukavoja. Štai, beštukavodama ir atsisveikino. Nei kitiems kančių suteikė ir jai buvo lengviau“, – sakė P.Treinys.
Į šermenis atėjęs vilnietis Justas sakė, kad jam asmeniškai labai malonu matyti, kaip Mažojo teatro kolektyvas gražiai paruošė paskutinį G.Dauguvietytės atsisveikinimą su Vilniumi.
„Skamba muzika, kurią ji mėgo. Tai šiek tiek praskaidrina liūdną nuotaiką. Lietuva neteko asmenybės, kuri, kaip reta, turėjo savo nuomonę ir mokėjo ją laisvai reikšti.
Tai buvo sąmoju ir optimizmu žaižaruojantis žmogus, kuris visais laikais nebijojo sakyti nepatogios teisybės“, – sakė Justas.
Vyras pabrėžė, kad jam ilgai atmintyje išliks aktorės įgarsinti filmai, režisuoti serialai ir parašytos knygos, kurios G.Dauguvietytei atnešė pelnytą pagarbą ir populiarumą.
