Kėdainių rajono Saviečių kaimo gyventojas 36 metų Aurelijus Beras į Lietuvos kriminalistikos istoriją pateks kaip vienas žiauriausių nusikaltėlių.
Per speigą išvaręs iš namų 26 metų sugyventinę Liną Cvilikaitę, vyras griebė 2 metų sūnų, 4 mėnesių dukrelę ir įmetė į šulinį. Negyvus mažylius ištraukė ugniagesiai.
Po tragedijos, kaip įprasta, sukruto valdžios atstovai – bus sudaryta ne viena komisija įvykiui ištirti.
Giminaičiai, kaimynai, krašto bendruomenė, valdininkai žinojo apie nuolatinį smurtą šioje šeimoje, bet visi lūkuriavo. Kol įvyko tragedija.
Išvijo be šiltų drabužių
Egzekucija nuošaliame Saviečių kaimo vienkiemyje priminė siaubo filmą.
Sausio 1-osios vakarą A.Beras įniršo telefonu pasikalbėjęs su seserimi, mat ši pardavė jai ir broliui priklausančią žemę Kėdainių apylinkėse, bet pinigų neatidavė.
Ūmaus būdo vyras pyktį nukreipė į savo sugyventinę ir keturis vaikus.
Vyriškis žiauriai sumušė L.Cvilikaitę ir išvarė ją į lauką. Šakute jis moteriai dūrė į nugarą, kaklą, netoli akies.
Stovėdama prie miško moteris drebėjo iš baimės ir šalčio – A.Beras jai net neleido apsirengti šiltesniais rūbais.
Po kiek laiko ji paskambino savo motinai ir surinko Bendrojo pagalbos centro numerį.
Vyresnėliai slėpėsi šiauduose
„Kol atvyko policija, praėjo maždaug valanda. Per tą laiką duktė nušalo kojas“, – vakar „Lietuvos rytui“ pasakojo 52 metų R.Cvilikienė.
Gaisrininkai pasirodė po pusvalandžio. Kopėčiomis nusileidę į šulinį, jie ištraukė du kūnelius – vaikų išgelbėti nepavyko.
Vyresnėliai – 6 metų berniukas ir jo 4 metų sesuo – nuo šeimos siaubūno pasislėpė ūkiniame pastate, tarp šiaudų.
Pareigūnai tikino į Saviečius atvykę greičiau nei per valandą nuo iškvietimo.
Norėjo skandinti ir draugę?
Policija netrukus sulaikė piktadarį ir uždėjo jam antrankius.
Sėdėdamas pareigūnų automobilyje A.Beras metė įsiutusį žvilgsnį į sugyventinę. Šiai paklausus, ką jis padarė, vyriškis ištarė: „Tame šulinyje ir tu turėjai būti.“
A.Beras vaikus žudė blaivus – alkoholio matuoklis rodė nulius.
Įtariama, kad vyriškį buvo ištikęs abstinencijos sindromas.
Tokia būsena atsiranda po ilgo svaigalų vartojimo staiga nustojus gerti.
A.Beras negėrė keturias dienas, bet ne todėl, kad norėjo išsivaduoti iš alkoholio liūno, – pritrūko pinigų. Penktadienį jis mėgino pasiskolinti iš R.Cvilikienės ir jos draugo, bet šie nesutiko šelpti girtuoklio.
Staiga nustojo kalbėti
Per apklausą žudikas visiškai pripažino savo kaltę, bet nesugebėjo paaiškinti savo kraupaus nusikaltimo priežasties.
Tyrėjų kabinete Kaune žudikas staiga nustojo kalbėti, išvydęs pareigūno rankoje raudoną rašiklį.
A.Beras susigūžė, išbalo ir nulindo į patalpos kampą.
Kurį laiką jis negalėjo atsigauti – tylėjo virpėdamas iš siaubo. Apklausa buvo tęsiama maždaug po dešimties minučių.
Šoką jam sukėlė raudona spalva – vaikai prieš pat mirtį buvo aprengti ryškiai raudonais drabužiais.
A.Berui gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Sekmadienį jis buvo suimtas trims mėnesiams. Paklaustas, ar gailisi dėl padaryto nusikaltimo, budelis papurtė galvą.
Gauna bedarbio pašalpą
L.Cvilikaitė šeštadienį buvo paguldyta į Respublikinę Kauno ligoninę.
Jauna moteris turėtų pajėgti atvykti į laidotuves, bet paskutinį žodį dar turėtų tarti gydytojai. Ji smarkiai nušalo galūnes.
Mažyliai antradienį atguls Panoterių kaimo (Jonavos r.) kapinėse – krašte, iš kurio yra kilusi jų močiutė R.Cvilikienė.
Baigusi aukštesniąją Buivydiškių žemės ūkio mokyklą R.Cvilikienė susilaukė aštuonių vaikų.
Jonaviškė gyvena iš pašalpų ir nedidelio ūkio.
L.Cvilikaitė užaugo nedideliame mediniame namelyje Tabalos kaime – ten, kur iki šiol gyvena jos motina su savo draugu, vyriausioji dukra su šeima ir trys nepilnamečiai R.Cvilikienės vaikai.
Nežino, kur mokėsi duktė
L.Cvilikaitės tėvas yra miręs. Jos ir kai kurių kitų šeimos vaikų tėvai – skirtingi.
A.Beras ir L.Cvilikaitė taip pat varstė Darbo biržos duris – vyriškis kartais nelegaliai dirbo medkirčiu, o pašalpas ir uždarbį pragerdavo.
„Lietuvos ryto“ kalbinti Tabalos ir aplinkinių kaimų gyventojai apie R.Cvilikienę atsiliepė neigiamai – moteris esą kodavosi nuo alkoholio potraukio, dažnai keitė vyrus, nesirūpino vaikais.
Tiesa, Panoterių krašto bendruomenės pirmininkė Audronė Gruodienė tvirtino, jog moteris nėra įjunkusi į alkoholį.
Jonavos rajono valdžia leido R.Cvilikienei auginti vaikus.
„Lietuvos rytui“ pasiteiravus, kokį išsilavinimą yra įgijusi L.Cvilikaitė, jos motina susimąstė: „Specialybės ji neturi, bet kažkur mokėsi.“
Specialybės nėra įgijęs ir A.Beras – pažįstami pasakojo, jog jis net kompiuterio įsijungti nemoka.
Garsiai peikė smurtautojus
„Žinojome, kad Aurelijus skriaudžia Liną, bet nenujautėme tragedijos. Atrodė, jis myli vaikus – anksčiau rankos prieš juos nekeldavo, sakydavo, jog atžalos prasimuš, taps milijonieriais“, – pasakojo L.Cvilikaitės 19-metis brolis.
L.Cvilikaitė su A.Beru susipažino, kai jai buvo vos 14 metų.
Vėliau jie ėmė draugauti – mergina persikėlė į Kėdainių rajoną, kuriame gyveno A.Beras.
Jis iš pradžių nemušdavo draugės. Sykį girdint L.Cvilikaitės artimiesiems A.Beras ėmė piktintis šeimose smurtaujančiais vyrais: „Tie, kurie daužo savo žmonas, drauges ir vaikus, yra nieko verti.“
Duktė neklausė motinos
Poros santykiai paaštrėjo 2015 metų pavasarį, kai L.Cvilikaitė laukėsi ketvirto kūdikio.
Moteris skundėsi, jog A.Beras prieš ją vis dažniau kelia ranką.
Lina bėgdavo pas motiną pasiėmusi visas tris atžalas.
Pernai vasarą po eilinės smūgių krušos ji nusprendė visam laikui pasilikti motinos namuose.
A.Beras verkdamas maldavo sugrįžti. Tabalos kaime vienas po kito ėmė lankytis ir jo giminaičiai, prašydami negriauti šeimos.
„Nenorėjau, kad dukra vėl gyventų pas Aurelijų, tačiau ji manęs neklausė – rugsėjį sugrįžo į Saviečius. Lina – uždaro būdo, ne visuomet pasakodavo apie savo bėdas. Tačiau matydavome, jog jai sunku. Kai bandžiau ją užstoti, Aurelijus išvijo mane iš savo sodybos, kaltindamas, jog ardau jų lizdą“, – pasakojo R.Cvilikienė.
Liepė miegoti virtuvėje
Rudenį L.Cvilikienės artimuosius pasiekė kalbos, jog A.Beras visiškai įsisiautėjo – neleidžia sugyventinei žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, o kad nepabėgtų, versdavo miegoti virtuvėje ant purvino čiužinio.
Norint išeiti į lauką iš virtuvės, reikėtų pereiti per jo kambarį.
Buvo ir daugiau nerimą keliančių signalų – A.Beras kirviu nukirto galvą kalytei, gyvenusiai jo namų valdoje.
Tačiau R.Cvilikienė ir jos vaikai nepuolė skambinti pavojaus varpais, nepranešė apie smurtą valdžios įstaigoms.
Artimiausias A.Bero kaimynas Rimantas Ašmena apie smūgius ir kankinimus prabilo tik po tragedijos: „Aurelijus pragerdavo pašalpas ir daužydavo savo gyvenimo draugę.“
Pastarąjį kartą dukters namuose R.Cvilikienė apsilankė sausio 1-ąją – atvežė maisto, statybinių medžiagų.
„Aurelijus atrodė ramus – palikusi daiktus, išvažiavau. Net neįtariau, kad po pusės paros jis įvykdys siaubingą nusikaltimą“, – kalbėjo R.Cvilikienė.
Sūnus mušdavo ir tėvą
Artimiausi kaimynai šiurpo matydami, kaip A.Beras elgiasi su savo tėvu Antanu. Šis prieš dvejus metus mirė būdamas 80 metų.
„Kartą prieš pat Velykas, Didįjį šeštadienį, Antanas naktį atbėgo pusnuogis – sūnus išvarė iš namų“, – pasakojo kaimynė. Jos troba – maždaug kilometras nuo Berų namų.
„Negeras, mušasi“, – taip apie sūnų sakydavo tėvas. Kaimynai nuolat matydavo mėlynių ant jo kūno, pamuštas akis.
Tėvas guosdavosi, kad sūnus nenori dirbti, tad baiminosi, kad jam mirus nebebus, kam rūpintis anūkais.
Aurelijus nuolat atiminėdavo pinigus iš tėvo, todėl šis meluodavo, kad pensiją laiko pas kaimynę.
„Būdavo, eina Antanas į parduotuvę, o sūnui sako, kad iš pradžių užsuks pas mane pinigų pasiimti“, – pasakojo kaimynė.
Gavęs pensiją, apie tūkstantį litų, Antanas skubėdavo pinigus išleisti maistui.
Kaimynės vyras nuveždavo jį į Vandžiogalą apsipirkti.
„Jei nuvažiuodavo į krautuvę, tai iškart keturis krepšius prisipirkdavo. Kad iki mėnesio pabaigos anūkams visko užtektų: miltų, kruopų, sviesto, batonų“, – pasakojo kaimynė.
Sūnus ne kartą siųsdavo tėvą į degalinę parnešti jam alaus ar vyno.
„Jis būdavo priverstas eiti, nes žinojo, kad nebus ramybės nei naktį, nei dieną. Vargšas tėvas. Jis labai kentėjo nuo sūnaus“, – pasakojo moteris.
Kaimynė visą laiką priekaištaudavo Aurelijui, kam šis tėvą skriaudžia, o vyras jai atkirsdavo: „Ne tavo reikalas.“
Mirtis atrodė keista
Pensininko mirtis prieš dvejus metus aplinkiniams sukėlė įtarimų – ar tik nebus sūnus prie jos prisidėjęs?
Kaimas tuomet šnabždėjosi, kad gal sūnus taip suspardė tėvą, jog šiam trūko žarnos.
„Vakare daviau Antanui du kibirus agurkų. Jis eidamas iš degalinės užsuko, paėmė agurkus ir nusinešė su naščiais ant nugaros. Kitą rytą pamačiau atlėkusią greitąją.
Atėjo Linutė, paklausiau, kas yra. Pamaniau, gal vaikams kas nors nutiko. Ne, sako, senelį išvežė, žarnos trūko. Nesuprantu, kaip galėjo žarnos žmogui trūkti“, – kalbėjo netoliese gyvenanti moteris.
Nuvežtą į ligoninę Antaną operavo. Po kurio laiko jis ten ir mirė.
„Duok Dieve, man dar pagyventi, kad bent tą vyriausią anūką užauginčiau“, – dar būdamas gyvas kaimynams guodėsi senolis.
Jis suprato, jog po jo mirties anūkų laukia pragaras. Vyriausiam tebuvo ketveri, kai jo senelis mirė.
Įspėjimų nenorėjo girdėti
Berų kaimynė įsitikinusi, jog visi žinojo apie šeimą kamuojančias problemas, bet niekas nieko nedarė: „Aurelijus su Lina nuolat mušėsi. Kiek kartų ji buvo pabėgusi. Aš pati skambinau vaikų teisių gynėjams, sakau, žiūrėkite tuos vaikus – čia nieko gero nebus. Man pasakė: „Mes nieko blogo nematome.“
Jei vaikų teisių gynėjai būtų rūpestingi, ateitų į kambarį ir pamatytų, kokia ten tvarka.“
Į vaikų teisių specialistus Kėdainiuose kreipėsi ir jos duktė.
„Mano duktė buvo nuvažiavusi į Kėdainius, papasakojo, kad Aurelijus muša draugę, kad ji išbėga su vaikais. Tačiau jie pasakė tą patį: „Mes nieko blogo nematome“, – apgailestavo kaimynė.
Negailėjo piktų žodžių
Kartą per Velykas, kai Aureljus liko vienas su vaikais ir neturėjo ko ant stalo padėti, moteris jiems negailėdama įdavė kiaušinių, kompoto, batono, kitų gėrybių.
Vieną mėnesį moteris be jokio užmokesčio davė šeimai pieno, padovanojo du maišus bulvių. O pavasarį jiems pasodino bulvių, kad vaikai turėtų ką valgyti.
„Tačiau tai tas pat, kaip pilti į vandenį. Aurelijus begalvis, tinginys, alkoholikas ir beprotis. Man labai skaudu tik dėl vaikų“, – graudinosi kaimynė.
Kaltino neištikimybe
Kai Aurelijus išvydavo sugyventinę, ši dažnai bėgdavo pas motiną į Jonavos rajoną. Tada Aurelijus važiuodavo parsikviesti jos atgal. A.Beras įtarinėdavo, kad išvykusi Lina linksminasi su kitais vyrais.
„Jis manė, kad berniukas – jo sūnus, o mergaitė – ne. Štai dar dėl ko jis smurtavo“, – apie žuvusius vaikus pasakojo kaimynė Onutė.
Ji šeimą apibūdino kaip užsispyrusius atsiskyrėlius, kurie su niekuo nebendravo. Apie Aurelijų moteris pasakė: „Jis smarkiai gėrė ir moterį mušė.“
Po mirties – bėdos
Buvusi panaikinto kolūkio parduotuvės pardavėja atsimena, kaip prieš 20 metų Aurelijaus motina Filomena ateidavo apsipirkti: „Ji sirgo astma. Uždususi prašydavo: „Ponia, duok cigarečių. „Primos“ tris pakelius.“ Aš jai sakydavau: „Jūs dūstate ir dar rūkysite?“ O ji atsakydavo: „Aš nerūkysiu, vyrai mane išvarė.“
Filomena prieš 14 metų mirė būdama 64-erių.
Onutė prisimena ir Antano apsilankymus parduotuvėje: „Senelis pirkdavo alaus, vynelio. Bet nepasakyčiau, kad jis buvo užkietėjęs alkoholikas.
Pastaraisiais metais matydavau, kaip jis konteineriuose prie degalinės kuisdavosi. Būdavo, atvažiuoja dviračiu ir eina tiesiai prie konteinerių.“
Kita Saviečių kaimo moteris Aurelijaus tėvą apibūdino teigiamai: „Jis buvo geras žmogus ir kaimynas. Dirbo, sėjo, akėjo, nors neturėjo pirštų – ravėjo. Kol jis buvo gyvas, viskas buvo gerai.“
Visos bėdos šioje šeimoje, anot kaimo moters, prasidėjo senoliui mirus: „Aurelijus – tinginys, psichiškai nesveikas, alkoholikas.“
Vėlyvas poros vaikas
Aurelijaus tėvas šiame kaime ilgai ūkininkavo. Seniūnijos darbuotojams jis paliko tvarkingo žmogaus įspūdį.
„Antanas į seniūniją atvažiuodavo pasitempęs, tvarkingai pateikdavo dokumentus dėl pasėlių deklaravimo.
Visuomet kruopščiai buvo susibraižęs savo sklypo planą“, – pasakojo Pelėdnagių seniūnijos seniūno pavaduotoja Laimutė Lukoševičienė.
Ji pažymėjo, kad senolis mylėjo anūkus, jais džiaugėsi, priėmė marčią, ši kartais atvažiuodavo su juo į seniūniją.
Aurelijus – vėlyvas poros vaikas. Kai jis gimė, tėvui buvo 46, motinai – 41 metai.
L.Lukoševičienės nuomone, toks žiaurus sūnus palyginti tvarkingų tėvų šeimoje užaugo dėl per didelės ir įkyrios kaimiečių globos ir didžiulio šios šeimos uždarumo.
Abstinencijos kančios sujaukia protą
Saviečių kaime du vaikus šulinyje nuskandinęs Aurelijus Beras net ir apklausiamas pareigūnų nesuprato, ką padaręs. Jis nesugebėjo paaiškinti savo elgesio priežasčių.
Ilgą laiką girtavęs ir smurtavęs vyras galėjo būti ištiktas abstinencijos. Kada prasideda ši būsena? Kuo ji pavojinga? Kaip turėtų reaguoti artimieji?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoja rezidentė Indrė Vaitekonytė (nuotr.) savo praktikoje sutiko ne vieną tokį žmogų, kurio vos nepribaigė dvasinė kančia.
– Žmogus negeria svaigalų, yra blaivus, bet jaučiasi blogai. Kas jį kamuoja? – „Lietuvos ryto“ korespondentė Danutė Jonušienė paklausė I.Vaitekonytės.
– Abstinencijos būklei būdingi tam tikri somatiniai ir psichologiniai pokyčiai. Staiga nutraukusį vartoti alkoholį žmogų gali kamuoti padidėjęs kraujospūdis, dažnas pulsas, pilti prakaitas, krėsti šiurpas. Jis jaučiasi silpnas, menkiausiam judesiui reikia daug jėgų.
Toks žmogus neranda sau vietos. Neduoda ramybės kaltės jausmas. Daugelis mėgstančių išgerti žmonių mano, kad sugeba save kontroliuoti ir gali liautis vartoti alkoholį, kada to panorės. Bet tikrovė rodo, kad viskas jiems sprūsta iš rankų. Negalėdami liautis vartoti alkoholio žmonės negali atsikratyti ir savigraužos. Jiems atrodo, kad jie nesugeba valdyti savo gyvenimo.
– Ar apimti tokios būsenos žmonės gali padaryti žiaurų nusikaltimą? Ar gali pakelti ranką prieš save ar savo artimuosius?
– Esu girdėjusi, kaip pacientai pasakoja apie save, ne vienas jų prisipažino, kad prasidėjus abstinencijai kyla noras padaryti ką nors siaubingo. Buvo ir tokių, kuriuos kamavo mintys apie savižudybę.
– Iš kur kyla agresija? Jei daug dienų vartojęs alkoholį žmogus būna išsekęs ir nusilpęs, manau, turėtų būti ramus kaip avinėlis. Gal aš klystu?
– Žmogus gali prarasti impulsų kontrolę, nesugeba numatyti pasekmių. Kalbant buitiškai, alkoholis sunaikina šviesiąją asmenybės dalį, todėl lieka tik instinktai ir primityvūs poreikiai.
Nėra žmogaus kūne tokio organo, kurio nepažeistų alkoholis. Tik tirti kepenis patogiau, tai įmanoma nustatyti net atlikus fermentų tyrimus.
Kur kas sunkiau atsakyti, kiek ir kaip pažeistos smegenys. Jei kasdien vartojančiam alkoholį žmogui atliktume kompiuterinės tomografijos tyrimą, jo rezultatai parodytų smegenų nykimo pokyčius.
– Kada abstinencijos būklė yra pavojinga? Kaip turi elgtis artimieji?
– Abstinencijos sindromas neišsivysto per vieną vakarą. Jei žmogus svaiginasi alkoholiu tris dienas, o kartais – net savaitę, tai geruoju gali nesibaigti.
Kai kraujyje nebelieka alkoholio, organizmas tai suvokia kaip patologiją, o ne normą.
Jei be alkoholio likęs žmogus pasidarė neramus, sudirgęs, agresyvus ar išsigandęs, jei jį kamuoja nemiga – visi šie požymiai rodo, kad prasidėjo abstinencija. Ypač sunkiais atvejais jam gali padėti tik gydytojas.
Kartūs žodžiai – ir vaikų motinai
* Kėdainių rajono gyventojas, nužudęs du savo vaikus, šeima rūpinosi. Taip teigė vakar Kėdainių rajono savivaldybėje posėdžiavę atsakingų institucijų atstovai.
* „Ne vieną kartą būtent mama išvykdama į miestą ar pas gydytojus yra palikusi vaikus tėvo globai. Ji juo pasitikėjo. Jis prižiūrėdavo puikiai“, – sakė šeimą lankiusi socialinė darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Violeta Tamulienė.
* Pasak jos, į rizikos šeimų sąrašą ši šeima buvo įrašyta ne dėl smurto ar girtavimo, o dėl to, kad motina du kartus kelioms savaitėms paliko du iš trijų tuo metu augintų vaikų tėvo globai ir jis kreipėsi į seniūniją prašydamas pagalbos juos prižiūrėti.
* „Mama mėgdavo išvykti ilgesniam laikui, o tėtis puikiausiai rūpinosi vaikais, todėl aš neturėjau jokio pagrindo manyti, kad jis kaip nors netinkamai su jais pasielgs“, – tvirtino V.Tamulienė.
* Socialinė darbuotoja šioje šeimoje per pastaruosius metus lankėsi 14 kartų, taip pat bendraudavo su jais telefonu. Namuose, pasak jos, visada būdavo pakūrenta krosnis, vaikai aprengti ir pamaitinti. Savo vaikus į šulinį sumetęs vyras, pasak socialinės darbuotojos, niekada nerodė agresijos.
* Tokios pat nuomonės laikėsi ir savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė. Jos teigimu, pagal turimus duomenis vaikai toje šeimoje tikrai galėjo augti.
* Pasak V.Jucevičiūtės, gavus anoniminį skundą dėl smurto su moterimi buvo ne kartą kalbėta, jai siūlyta pagalba, tačiau ji kategoriškai neigė buvusi skriaudžiama. Savivaldybės atstovai stebėjosi kaimynų teiginiais, esą šeimoje buvo smurtaujama, o vyras mėgęs išgerti, ir svarstė, kodėl jie šios informacijos nepranešė anksčiau.
* Pasak Kėdainių policijos viršininko Gintauto Dirmeikio, šeima policijai žinoma nuo 2014 metų. Tuomet rugsėjį ir gruodį policija gavo pranešimų apie galimą smurtą. Rugsėjį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos, gruodį iškelta administracinė byla dėl to, kad tėvas vaikų akivaizdoje šaukė ant jų motinos.
Po tragedijos – pasiūlymų lavina
* D.Grybauskaitė pirmadienį pasiūlė steigti naują instituciją, kuri rūpintųsi vaiko teisių apsauga.
* Tokia institucija galėtų, pavyzdžiui, paimti vaikus iš labai agresyvios aplinkos šeimose.
* Prezidentė apie rizikos šeimose augančių vaikų apsaugą kalbėjo susitikime su sveikatos apsaugos ministre R.Šalaševičiūte, socialinės apsaugos ir darbo ministre A.Pabedinskiene, vidaus reikalų ministru S.Skverneliu, policijos generaliniu komisaru L.Pernavu, vaiko teisių specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
* Šalies vadovė ragino Seimą priimti „užsivoliojusį“, parlamentiniuose komitetuose stumdomą ir jau ilgą laiką nepriimamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris leistų apsaugoti vaikus „aukščiausiais standartais“.
* Prezidentė taip pat pasiūlė Vyriausybei nutarimu patvirtinti bendrą darbo su socialinės rizikos šeimomis metodiką, nes dabar dėl tokios tvarkos sprendžia kiekviena savivaldybė atskirai.
* Anot šalies vadovės, šiuo metu yra apie 10 tūkstančių socialinės rizikos šeimų.
* Premjeras A.Butkevičius pirmadienį pabrėžė būtinybę socialinės rizikos šeimas lankyti ne tik darbo valandomis: „Aš manau, kad reikalinga daug griežtesnė kontrolė. Ta priežiūra turėtų vykti ne vien darbo dienomis ir darbo valandomis, bet turėtų būti apsilankoma tose šeimose ir poilsio dienomis, ir anksti rytais, ir vėlai vakarais.“
* Premjeras sekmadienį teigė, kad iš įspėjimų nepaisančių asocialių tėvų vaikai turi būti paimami. Griežčiau šeimas turėtų tikrinti ir seniūnai.
* Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė siūlė, kad, siekiant išvengti tragedijų šeimose, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose būtų paskirti budintys darbuotojai, kurie teiktų pagalbą šeimai švenčių dienomis ir savaitgaliais.
* Ši idėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams buvo pasiūlyta ir prieš pusmetį – tam reikėtų skirti tarnyboms didesnį finansavimą.
* Kontrolierė taip pat sako palaikanti idėją centralizuoti vaiko apsaugą. Šiuo metu 60-yje savivaldybių veikia 60 skirtingų vaiko apsaugos skyrių.
