D.Vildžiūnas nuo 1988-ųjų prisidėjo leidžiant „Sąjūdžio žinias“, o dar po metų pradėjo filmuoti visus svarbiausius valstybės įvykius.
1990–1997 metais jis buvo kompanijos „CBS News“ atstovaujantis operatorius Lietuvoje, o po to pradėjo kurti televizijos laidas, LRT televizija rodė jo režisuotą dokumentinį ciklą „Valstybės atkūrimo kronikos“.
Jis taip pat kūrė dokumentinius filmus: „Rock Summer – 2 Days of Freedom and Music“, „Symphony Space“, „The Armed Forces of Lithuania“, Lithuania Armed Forces – Part of NATO Forces ir kitus.
Režisierius D.Vildžiūnas dirbo Krašto apsaugos ministerijos vaizdo studijoje, kurė filmus apie šalies kariuomenę.
2007 m. Italijoje vykusiame 18-ajame festivalyje „Kariuomenės ir tautos“ („Ecerciti e popoli“) D.Vildžiūno „Devyni laiškai iš Afganistano“ jis pelnė pirmąją vietą Tradicijų filmų kategorijoje.
Kai 2004 m. režisierius pirmą kartą tame pat festivalyje pristatė juostą „Vilnius 1812“ apie Napoleono kariuomenę Lietuvoje, šis filmas pelnė pirmąją vietą Istorinių filmų kategorijoje.
D.Vildžiūnas debiutinį dokumentinį filmą „Dvylika kėdžių juodvarniais lakstančių“ sukūrė 1992 m.
Režisierius dar yra sukūręs filmus „Po 50 metų“ (1993), „Dienoraščio akimirkos“ (1997), „Kovo 11-osios kontekstai“ (1999), „Fluxus Laivynas“ (2000), „Mačiau Mačiūną“ (2001) ir kitus.
Menininkas taip pat yra sukūręs dokumentinį filmą „Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989-1993“.
Šią 45 minučių Lietuvos atgimimo laikus atgaivinančią dokumentinę juostą pats režisierius apibūdino kaip „dokumentinį baisiausiai“ ir po juo pasirašo daugybę kartų, nes viską darė pats: sumanė, nufilmavo, sumontavo.
