Keistuolis, drąsuolis, įdomi asmenybė, išsišokėlis – šiais ir kitais epitetais apibūdinamas spalvingasis kaunietis beveik niekada nesiskirdavo su dviračiu ir šunimis.
Kai S.Ustinavičius sukniubo Kauno pilies prieigose, du agresyvūs šunys neleido prieiti medikams. Vienas keturkojis lakstė laisvai, o kito šuns pavadis liko mirusiojo rankoje.
Teko kviesti policijos pareigūnus, tačiau jie nesiryžo panaudoti specialiųjų priemonių gausiai žmonių lankomoje vietoje.
Kai greitosios pagalbos medikai jau galėjo prieiti, pacientas buvo miręs. Spėjama, kad jį ištiko širdies smūgis.
Du didelius S.Ustinavičių lydėjusius mišrūnus pavyko pergudrauti viešosios įstaigos „Penkta koja“ darbuotoja Linai Pauliukevičiūtei.
Keturkojai susigundė siūlomais skanėstais. Vieną šunį L.Pauliukevičiūtei pavyko sugauti ir uždaryti į automobilį, o antrasis tuomet pats priėjo. Abu keturkojai išvežti į prieglaudą.
S.Ustinavičius pats buvo įkūręs savotišką prieglaudą ir sutikdavo laikinai pagloboti šunis, kurių šeimininkams reikėdavo kurs nors išvykti.
Ryškių spalvų ir neretai ekstravagantiškus drabužius vilkinčio kauniečio būdavo beveik neįmanoma nepastebėti.
S.Ustinavičius mėgo dėvėti įmantraus kirpimo švarkus ir paltus, nuotaikingas skrybėles, kepures ar šalmus, puoštus gėlėmis, plunksnomis ar kailiu, išskirtinius saulės akinius, spalvingus šalikus, rankines.
Vyras neretai avėjo skirtingų spalvų batus, o ant dviračio sėdynės pasisodindavo kokį nors linksmą pliušinį žaislą.
Prieš dvejus metus, prasidėjus pandemijai kaunietis nusprendė, kad per karantiną reikia palinksminti aplinkinius, ir ryškiais dažais išdažė viešoje erdvėje augančius augalus ir net šaligatvį.
Tokia kūryba kai kuriems kauniečiams net pasirodė kiek bauginanti. Jie svarstė, ar tai savotiškas meno kūrinys, ar viešosios erdvės sudarkymas ir niokojimas.
S.Ustinavičius tąkart juokavo, kad tokiu būdu kovoja su koronavirusu ir stengiasi prablaškyti vietos gyventojus.
