Lietuvai dėl spartaus naujų koronaviruso atvejų plitimo antradienį iš raudonosios pandemijos zonos įžengus į juodąją Vyriausybė prabilo apie gresiantį naują karantiną.
Bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas neįvardija, ar sugrąžinus karantiną užsivertų ir trumpiau nei mėnesį veikiančios ugdymo įstaigos.
Būtent mokyklose pastaruoju metu fiksuojama daugiausia naujų aktyvių koronaviruso židinių.
Antai dėl išsiaiškintų penkių naujų infekcijos atvejų praėjusią savaitę buvo uždaryta visa Usėnų pagrindinė mokykla Šilutės rajone.
Ar tas pat gresia ir kitoms ugdymo įstaigoms? Kokiu atveju jos galėtų veikti, nepaisant dramatiškai prastėjančios visos šalies epidemiologinės padėties, ir kokie rodikliai lems, kai mokyklos privalės pereiti į nuotolinį režimą?
Riba dar nenubrėžta
Apie juodąjį scenarijų, kai mokymo įstaigos gali būti priverstos užverti duris ir vėl grįžti prie nuotolinio mokymo, ministerijos vadovybė kol kas atkakliai tyli.
Tokia spengianti tyla ne tiktai kursto nerimą mokyklų bendruomenėse, bet ir gimdo įvairias melagienas. Ne per seniausiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo priversta neigti pranešimus, kad mokiniai galės mokytis klasėse tik turėdami galimybių pasus.
Reaguodama į šią melagingą informaciją ministerija paskelbė, kad ugdymas kontaktiniu būdu vyksta visiems mokiniams nepriklausomai nuo to, ar jie pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos, persirgę ja ar ne.
Tačiau mokyklos, mokiniai, jų tėvai pasigenda ir konkretesnės informacijos, kurią turėdami galėtų galbūt geriau pasiruošti juodajam scenarijui – pamokoms prie kompiuterių ekranų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir šią savaitę išvengė aiškaus atsakymo dėl ribos, kurią peržengus gali tekti pereiti į nuotolinį mokymą: „Kol kas mes tokios ribos nesame užsibrėžę, nes atvejų skaičius yra tik vienas rodiklis.
Yra kiti labai svarbūs rodikliai, tai yra lovų skaičius, ypač reanimacijos lovų skaičius, ir apskritai sveikatos sistemos pajėgumai.“
Scenarijus dar paslaptis
Kaip lovų skaičius, ypač reanimacijoje, gali lemti sprendimus – tęsti kontaktinį ugdymą ar pereiti į nuotolinį – nei ministrė, nei kiti valdžios atstovai detaliau neatskleidžia.
Anksčiau, prieš prasidedant mokslo metams, ministerija skelbė, kad bet kokiu atveju prioritetas bus taikomas kontaktiniam ugdymui.
Vis dėlto pranešta apie rengiamus tris scenarijus, nuo kurių tai priklausys.
Tiesa, vienas numatytas scenarijus jau iš karto nebuvo aktualus, nes dar prieš prasidedant mokslo metams 300 užimtų COVID-19 lovų ligoninėse riba jau buvo peržengta.
Kada galėtų būti taikomas vadinamasis raudonasis scenarijus, ministerija tada netgi neįvardijo. Rodikliai, kuriuos pasiekus mokyklose įsižiebtų raudonasis pavojaus signalas, nepaaiškėjo ir vėliau.
Neskubės uždaryti?
Nieko aiškiau, kiek ilgai gali trukti mokymasis klasėse ir nuo ko tai priklausys, neatskleidžia ir visuomenės sveikatos specialistai.
Laikinoji Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovė Giedrė Aleksienė šią savaitę tiktai pasakė, kad uždaryti mokyklų esą nebus skubama, nes situacija, palyginti su pavasariu, yra pasikeitusi.
Centro vadovė aiškino, kad tarp 12–15 metų mokinių jau paskiepyta 30 proc., o vyresnių, nuo 16 metų, jau paskiepyta apie 60 proc.
„Taip pat dalis mokinių yra persirgę, todėl visiškai uždaryti klasių, kai jose nustatomas susirgęs mokinukas, nesiūlysime“, – aiškino G.Aleksienė.
Skiepai – dar ne garantija
Bet ar nebūtų tikslinga aiškiai įvardyti imunizacijos lygį, kurį pasiekus ugdymo procesas konkrečioje mokykloje galėtų tęstis nepaisant visos šalies epidemiologinės padėties ir taptų savotišku garantu, kad mokykla nebus uždaryta?
Gal toks viešai įvardytas orientyras mokyklų bendruomenes motyvuotų siekti didesnio imunizacijos lygio – paskatintų moksleivius ir jų tėvus ar globėjus rinktis skiepus?
„Lietuvos rytui“ paklausus apie tokį orientyrą ir kada jis galėtų atsirasti, Sveikatos apsaugos ministerija atsakė jau ne kartą girdėtomis frazėmis: „Sprendimų (dėl mokyklų veiklos. – Red.) nelemia vien tik pasiskiepijusiųjų procentas. Tai lemia bendra epidemiologinė situacija (atvejų skaičius, gautų teigiamų atvejų procentas, COVID-19 lovų užimtumas, reanimacijos lovų COVID-19 ligai gydyti užimtumas, viruso mutacijos ir kt.).
Galutinius sprendimus dėl pandemijos valdymo priima Vyriausybė.“
Nenorėjo patekti į kampą
Panašiai kalbėjo ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, iš esmės pripažinęs, kad ekspertai esą politikams patarė visuomenę geriau ir toliau laikyti nežinioje.
Anot kanclerio, raudonasis scenarijus galbūt imtų veikti pastebėjus, kad pradeda trikti sveikatos priežiūros paslaugų teikimas: „Pasitarus su ekspertais dar vasarą buvo nuspręsta šiam scenarijui nepriskirti kokių nors labai aiškių rodiklių. Nesinori iš anksto nuteikti visuomenės, kad bus kažkoks slenkstis, kai įsijungs raudonasis scenarijus.“
Bet J.Lukošius užsiminė, kad net ir suveikus raudonajam scenarijui priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos galėtų veikti: „Visi suprantame, kad tokio amžiaus vaikams nuotolinis ugdymas yra pernelyg sudėtingas dėl įvairiausių priežasčių.“
Ministerijos kanclerio teigimu, taip pat siekiama, kad, nepaisant epidemiologinės padėties, kontaktiniu būdu vėliau galėtų mokytis ir abiturientai: „Dabar, jei įsigaliotų raudonasis scenarijus ir nebūtų pasiekta reikiamo imunizacijos lygio, abiturientai taip pat turėtų pasinaudoti nuotolinio mokymo galimybe. Tačiau nuo vasario jiems bet kokiu atveju valstybiniams brandos egzaminams reikėtų ruoštis grįžus į mokyklas.“
Bijo neišpildyti lūkesčių
Bet koks turėtų būti imunizacijos ar testavimo lygis, kad abiturientai ir kiti vyresni (5–11 klasių) moksleiviai galėtų ir toliau rinktis į klases?
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ J.Lukošius minėjo tik „žemą“ imunizacijos ar testavimo lygį, kuris gali priversti uždaryti mokyklas, o apie priešingą rezultatą, kurį pasiekus ugdymo procesas galėtų būti tęsiamas, stengėsi kalbėti itin atsargiai.
„Tokių rodiklių mūsų ministerija negali objektyviai įvertinti.
Anksčiau buvo orientuojamasi į bendrą 70 proc. siekiantį imunizacijos lygį ir buvo manoma, kad galėsime jaustis saugiai.
Dabar, atrodo, realesnis skaičius jau yra 80 proc. Bet aš negaliu išburti ateities ir pasakyti, kad neateis tokia atmaina, kai galbūt neužteks ir 90 procentų.
Dabar galėtume orientuotis į 80 proc., bet konkretaus sprendimo, kad pasiekus tam tikrą rodiklį mokyklos tikrai veiks, nėra ir negali būti, nes reikia žiūrėti į konkrečią situaciją.
Aiškiau nubrėžta riba mums negali suteikti jokių garantijų – praktika parodė, kad ji gali tiesiog pasikeisti. Taip mes galime suteikti žmonėms lūkesčių, kurių nepavyks išpildyti“, – kalbėjo ministerijos kancleris.
Proveržio nematyti
Epidemiologai kol kas taip pat atsargiai vertina galimybę įvardyti bent kiek aiškesnę ribą, kurią pasiekus visuomenė galėtų būti ramesnė dėl to, kad vaikams neteks mokytis namuose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Razmuvienė mano, kad dabartinis imunizacijos lygis mokyklų bendruomenėse vis dar nepakankamas.
Specialistė įsitikinusi, kad aiškus tikslas paskatintų skiepytis daugiau žmonių, tačiau kol kas tėvai yra skeptiški: „Apie visuomeninį rezultatą dar, deja, negalvojama.“
Visuomenė galėtų jaustis saugiau, o mokyklos ramiau, jei pavyktų pasiekti 90 proc. siekiantį kolektyvinį imunitetą.
„Bet mes puikiai žinome, kas vyksta mokyklose, – židinių ir protrūkių jose daug, o tėvai net neleidžia vaikų testuoti. Taip pat yra ir dėl skiepų. Labai sunku įsivaizduoti, kad šiuo atveju įvyktų koks nors ypatingas proveržis“, – abejojo D.Razmuvienė.
Namų darbai neatlikti
Tuo metu virusologas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad buvo padaryta klaida ilgam uždarant ugdymo įstaigas, ir jau esą reikėtų ruoštis, kaip jos galėtų veikti nepaisant viruso protrūkių.
Anot profesoriaus, vaikai neturėtų nukentėti dėl to, kad jų tėvai ar seneliai nesiskiepija ir suserga.
„Vyraujant delta atmainai bendras imunizacijos lygis turėtų pasiekti 90 proc. Ko gero, šiais mokslo metais tai jau nėra realu ir reikėtų galvoti apie kitas priemones“, – mano S.Čaplinskas.
Mokslininko teigimu, tos priemonės yra kelios – gausesnis mokinių testavimas ir kaukės. Viena efektyviai taikoma priemonė padėtų greičiau identifikuoti virusą, kita – apsaugotų vaikus ir stabdytų viruso plitimą.
Tačiau, anot S.Čaplinsko, bene svarbiausia – geras mokyklų patalpų vėdinimas ir vaikų skiepijimas, o tam nėra skiriama pakankamai dėmesio.
„Apie kokybišką uždarų patalpų vėdinimą, kuriam pasiruošti reikia laiko ir lėšų, negirdėti net jokių diskusijų. Galbūt kas nors ministerijoje apie tai ir kalba, bet neteko girdėti. Gali būti, kad pandemija nesibaigs dar ir kitąmet, todėl norėtųsi jau dabar žinoti kokius nors sprendimų būdus.
Iki šiol buvo akcentuojamas tik skiepų prieinamumas, bet nebuvo nė vienos aktyvios vakcinų nuo COVID-19 priimtinumo akcijos. Žmonėms nėra atsakoma į kylančius klausimus, nėra aiškinama, kodėl reikia skiepytis, ar tai saugu. Tos informacijos vis dar labai trūksta, girdėti tik gąsdinimai, kurie, kaip matome, žmonių jau neveikia. Gaila, bet namų darbai nebuvo padaryti ir iš klaidų nebuvo pasimokyta“, – apgailestavo buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas.
Dėl karantino turėtų nutarti kitą savaitę
Naujų infekcijos atvejų skaičius šalyje toliau auga. Trečiadienį paskelbta, kad per parą nustatyti 1402 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės.
Visi mirusieji buvo tik nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies, dauguma – vyresni nei 70 metų.
Vyriausybė trečiadienį tarėsi dėl naujo karantino įvedimo, kad būtų galima nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse. Vis dėlto trečiadienį nenuspręsta, ar tam būtina skelbti karantiną.
Sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio teigimu, pas nepasiskiepijusius žmones bus siunčiamos mobiliosios brigados. Taip pat svarstoma finansiškai skatinti šeimos gydytojus, kurie įkalbinėtų žmones pasiskiepyti.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė mano, kad, nepaisant blogėjančios situacijos, ekonominė veikla negali būti apribota.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė pranešė, kad bus trumpinamas privalomos moksleivių izoliacijos po kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu laikas – nuo 14 iki 10 dienų. Ministrė taip pat užsiminė, kad kontaktą turėję mokiniai neturėtų izoliuotis. Dabar, nustačius bent vieną infekcijos atvejį, izoliuotis turi visa klasė.
Bet stringa projektas mokyklas aprūpinti įranga hibridinėms klasėms. Tokia įranga leistų saviizoliacijoje esantiems vaikams nuotoliniu būdu prisijungti prie klasėse vykstančių pamokų.
