„Atvykstančių vaikų skaičius auga ir šiandien turime 2785 vaikus iki 18 metų, kurie registravosi Lietuvoje ir kuriems esame pasirengę suteikti ugdymą. Tiek ikimokyklinis, tiek bendrasis ugdymas, tiek aukštasis mokslas yra pasirengę priimti ukrainiečių vaikus.
Dar svarbesnis šiandien yra adaptacinis periodas, ir mes raginame mokytojus, mokyklas pirmiausia atsižvelgti į vaikų psichinę sveikatą, kaip jie jaučiasi, ar jie pavalgę, ar jie psichologiškai jaučiasi saugūs, skirti daugiau dėmesio adaptacijai, ir tada jau po truputį juos integruosime į formalų ugdymo procesą“, – trečiadienį kalbėjo ministrė.
Pasak J.Šiugždinienės, jau šiandien nemaža dalis ukrainiečių vaikų lanko Lietuvos mokyklas.
„Kiekviena savivaldybė turi asmenis, kurie yra atsakingi už švietimo klausimą, tai tie kontaktai yra tiek mūsų, tie pačių savivaldybių puslapiuose, ir labai aišku, kur reikia kreiptis.
Taip pat esame paskelbę tiek lietuvių, tiek ukrainiečių kalbomis dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, visa informacija yra pateikta. Taip pat pradėjome atvirų paskaitų ciklą istorijos temomis“, – vardijo ŠMSM vadovė.
Ji pridūrė, jog Vilniaus lietuvių namai jau nuo kitos savaitės konsultuos mokytojus įvairiais su ukrainiečių ugdymu susijusiais klausimais.
Paklausta, ar iš Ukrainos pabėgusiems pedagogams būtų galimybė įsitraukti į vaikų mokymą tiesiogiai, J.Šiugždinienė pažymėjo, kad tokie sprendimai jau planuojami.
„Jau ir dabar jie gali įsitraukti kaip mokytojų padėjėjai. Šiuo metu turime registruotus apie 170 mokytojų ukrainiečių, daugiausia – anglų kalbos, pradinių klasių mokytojų. Planuojame Vyriausybėje priimti nutarimo pakeitimą, kuriuo galima būtų leisti mokytojams pradėti dirbti nemokant lietuvių kalbos, bet su labai aiškiu periodu, kuomet reikėtų išmokti valstybinę lietuvių kalbą.
Kur bus galimybė, mes sudarysime vaikams [sąlygas] mokytis tam tikrų dalykų ukrainiečių kalba“, – tvirtino ministrė.
Pasak jos, šalies mokyklos pasirengusios priimti apie 30 tūkst. ukrainiečių atžalų.
„Mes esame atlikę inventorizaciją mokyklų, kurios gali priimti ugdytinius iš Ukrainos. Esame identifikavę, kad galėtume priimti maždaug 30 tūkst. mokinių. Mokyklos sprendžia individualiai, remiantis taip pat vaikais, kurie ateina į mokyklas. Kiekvienas vaikas yra labai individualus, vieniems situacija yra žymiai sudėtingesnė ir jiems reikia ilgesnio adaptacinio periodo, kiti nori jau dabar nori pradėti mokytis, tai situacija yra skirtinga“, – aiškino ŠMSM vadovė.
Ji pridūrė, kad pradėjus formalųjį ugdymą mokymosi algoritmas vaikams bus vienodas.
„Pirmiausia yra mokomasi lietuvių kalbos, tada pereinama prie istorijos, geografijos, kitų dalykų. Tai tas algoritmas, kai pradedame formalųjį ugdymą, yra vienodas, tačiau periodas iki to laiko yra skirtingas“, – pažymėjo J.Šiugždinienė.
