Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, mokinių registre kol kas užregistruoti 92 iš Ukrainos atvykę abiturientai, jie mokosi 48-ose šalies mokyklose. Kadangi pati Ukraina savo brandos egzaminus šiemet atšaukė, kol kas ir lietuviškus egzaminus čia svarsto laikyti ne visi.
„Balandžio pradžios duomenimis, egzaminus Lietuvoje laikyti žada 57 abiturientai. Tačiau gali būti, kad skaičiai kis, kadangi atvyks naujų žmonių. Ukrainos abiturientai prašymus laikyti egzaminus Lietuvoje gali pateikti iki gegužės 24 dienos“, – portalą lrytas.lt informavo ministerijos atstovai.
Egzaminus išvers į ukrainiečių kalbą
Kaip jau anksčiau skelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), Ukrainos abiturientai Lietuvoje turės galimybę laikyti biologijos, geografijos, matematikos, informacinių technologijų (IT), fizikos, chemijos, užsienio kalbos, istorijos brandos egzaminus.
„Jiems taip pat bus sudarytos galimybės laikyti mokyklinius – technologijų ir menų – egzaminus, jei mokykla, kurioje mokosi, skirs vadovą ir mokinys sugebės atlikti praktinę šių egzaminų, kurie jau yra prasidėję, dalį“, – teigė NŠA atstovai.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas ukrainiečiams nebus privalomas, tačiau jį rinktis esą taip pat galima.
„Ukrainiečių mokinius nuo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino mokyklos vadovai gali atleisti. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos jiems laikyti nereikės, kaip ir visiems abiturientams, gyvenantiems Lietuvoje mažiau nei dvejus metus“, – pažymėjo NŠA.
Pranešama ir tai, kad visi brandos egzaminai ukrainiečių moksleiviams bus išversti į jų gimtąją kalbą, o vertinant egzaminų darbus bus galima pasitelkti vertėją.
„NŠA direktorius ar jo įgaliotas asmuo mokyklos vadovo pateiktų kandidatų dokumentų pagrindu priims sprendimą dėl geografijos ir istorijos brandos egzamino užduoties ir vertinimo pritaikymų iš Ukrainos atvykusiems abiturientams, atsižvelgiant į tai, kokia dalis užduočių egzamino metu bus skirtos Lietuvos geografijai ar Lietuvos istorijai, kurios ukrainiečiai nėra mokęsi“, – teigė agentūros atstovai.
Paklausta, ar dėl mokymo programų turinio skirtumų ketinama koreguoti, pavyzdžiui, istorijos egzamino užduotis, NŠA komunikacijos atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė aiškino, jog tikrai bus atsižvelgiama į tuos dalykus, kurių ukrainiečiai nesimokė.
„Jeigu egzamino užduotyse bus temų iš Lietuvos istorijos, Lietuvos muzikos istorijos, Lietuvos geografijos ir panašiai, po įvykusio egzamino bus pasitelkti dalyko ekspertai egzamino užduočiai išnagrinėti ir nustatyti, kurios egzamino dalies dėl mokymosi programų skirtumo iš Ukrainos atvykę mokiniai nesimokė, todėl ir negalėjo atlikti“, – portalui lrytas.lt sakė J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Egzaminus laikys kartu su lietuviais
Ukrainiečiai brandos egzaminus šiemet laikys kartu su savo naujaisiais bendraklasiais, tuo pačiu metu ir tuose pačiuose egzaminų laikymo centruose. Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija portalui lrytas.lt atsiųstame komentare aiškino, jog tie abiturientai, kurie norimus egzaminus pasirinko po balandžio 1-osios, juos turės laikyti jau pakartotinės egzaminų sesijos metu.
Atitinkamai prieš balandžio 1-ąją sprendimą priėmę jaunuoliai žinias galės pasitikrinti per pagrindinę brandos egzaminų sesiją.
„Egzaminų metu šiems mokiniams bus pateiktos tos pačios užduotys, kaip ir kitiems egzaminą laikantiems mokiniams, tik ukrainiečių kalba. Atsakymus mokiniai taip pat galės pateikti ukrainiečių kalba. Mokiniai bus supažindinami su egzaminų vykdymo instrukcijomis, kurios taip pat yra išverstos į ukrainiečių kalbą“, – teigė ŠMSM atstovai.
Ministerija pabrėžė, kad į Lietuvą atvykę abiturientai yra laisvi pasirinkti, kurioje šalyje nori įgyti vidurinį išsilavinimą – jie gali mokytis pagal Ukrainos programą nuotoliniu būdu, taip pat mokslus tęsti Lietuvos mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose.
„Ukrainiečiai, įgiję vidurinį išsilavinimą tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, galės toliau tęsti studijas ar mokymąsi Lietuvos aukštosiose mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose.
Įgijusiems išsilavinimą Lietuvoje ir ketinantiems čia toliau studijuoti, išlaikyti brandos egzaminai leis įstoti su aukštesniu konkursiniu balu – tai gali būti labai svarbu, jei norinčiųjų į konkrečias studijų kryptis, pavyzdžiui, medicinos, tarp ukrainiečių bus labai daug“, – nurodė ŠMSM.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu teigė, kad į ukrainiečių mokymą šiemet Lietuvos mokyklos žiūrės lanksčiau, tačiau nuo rudens situacija gali ir pasikeisti.
„Pažymys šį pavasarį nėra labai svarbus. Svarbi yra jų emocinė sveikata, kad jie integruotųsi, pradėtų bendrauti su vaikais, dalyvautų ugdymosi procese, bet pažymys tikrai nėra svarbiausias. Leidžiame daug lankstumo pačioms mokykloms ir šeimoms, kadangi bendraudami su ukrainiečių ambasada ir bendruomene matome, kad yra didelis tikėjimas, ir to linkime visa širdimi, kad jie greitai grįš į Ukrainą. <...>
Šiandien vaikai yra registruoti mūsų valstybinėse mokyklose, jiems galioja mūsų teisinės normos, tai laisvumo yra nemažai. Bet rudenį mes tikrai turėsime griežtesnius reikalavimus, nes turime užtikrinti, kad neatsitiks taip, kad vaikai mokosi pagal programas, kurios nėra registruotos Lietuvoje. Mes privalome jiems užtikrinti ugdymą“, – sakė J.Šiugždinienė.
