„Mokinių, besimokančių rusų mokomąja kalba, padaugėjo 7,8 procentinio punkto, keliomis mokomosiomis kalbomis mokyklą lankančių mokinių skaičius išaugo 2,4 procentinio punkto. Išimtis yra lenkų kalba besimokančių mokinių skaičius, kuris sumažėjo 1,4 procentinio punkto“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį teigė NŠA analitikė Dalia Survutaitė.
Pasak jos, daugiausiai vaikų mokomi keliomis kalbomis ugdymą organizuojančiose švietimo įstaigose. 2022 metais lenkų kalba mokėsi 10,7 tūkst. mokinių, rusų kalba – 14,8 tūkst., keliomis kalbomis – 21,6 tūkst.
Taip pat analizuojant 2018–2021 metų duomenis, pasak NŠA atstovės, pastebima, jog tautinių mažumų mokinių ugdymo pasiekimų rezultatai gerėja.
„Pagrindinio ugdymo pasiekimų lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų vidurkiai lenkų, rusų tautinių mažumų kalbomis besimokančiųjų buvo maždaug 1 balu žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Matematikos srityje tokių skirtumų nėra“, – sakė D. Survutaitė.
„Per 4 metus pagrindinių ugdymo pasiekimų rezultatai tautinių mažumų mokyklose pagerėjo ir vidurkis pakilo 0,6 balo. Lenkų ir rusų kalbomis besimokančių mokinių valstybinių brandos egzaminų rodikliai žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba, ypač skiriasi 3 ir daugiau egzaminus laikiusių mokinių dalis“, – pridūrė jis.
D. Survutaitė taip pat pažymėjo, kad daugiau nei pusė tautinių mažumų vaikus mokančių mokytojų yra vyresni nei 50 metų amžiaus.
„Išskirtinė situacija – rusų mokomąja kalba mokyklose – šios amžiaus grupės mokytojų dalis viršija trečdalį iš visų mokytojų. Daugiausiai jaunų, iki 30 metų mokytojų, dirba mokyklose, kuriose mokymas vyksta keliomis kalbomis“, – sakė ji.
NŠA analitikė atkreipia dėmesį, kad bent vieną švietimo pagalbos specialistą turi beveik visos bendrojo ugdymo mokyklos.
Taip pat, pasak jos, Pietryčių Lietuvoje, kur gyvena gausiausios rusų ir lenkų tautinių mažumų grupės, išlieka ir tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas.
„Iš viso yra 9 savivaldybėse tautinių mažumų mokyklų ir tik vienoje – Vilniaus savivaldybėje – yra visas komplektas mokyklų pagal tipus: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija“, – pažymėjo ji.
