Ekspertai laikosi vieningos nuomonės – pasak jų, matematikos egzamino rezultatai geresni dėl lengvesnių užduočių, o štai lietuvių kalbos ir literatūros egzamino – atvirkščiai. Specialistai sako, kad temos buvo sudėtingos, bet abiturientai moka išsisukti.
Matematikos egzaminą išlaikė dėl lengvesnių užduočių
Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentė Violeta Kravčenkienė sakė tikėjusis panašių matematikos egzamino rezultatų – manė, kad egzamino neišlaikys apie 20 proc. abiturientų.
„Egzaminas buvo labai lengvas. Negana to, jam buvo pasiruošta. Kiekvieną kartą buvo kalbama, kad matematikos egzaminui reikia ruoštis, reikia įdėti įdirbio, ir tai iš tiesų suveikė.
Suvokimas, kad matematikos reikės ateityje, žurnalistų straipsniai, parodė, kad matematiką tiesiog reikia išmokti. Manau, kad visas mūsų ir jūsų įdirbis davė šiokį tokį rezultatą“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Kravčenkienė.
KTU docentė įsitikinusi, kad didesnį išlaikiusiųjų skaičių lėmė gerokai lengvesnės egzamino užduotys ir diskusijos, kad matematika yra reikalinga.
„Litexpo“ bei aukštųjų mokyklų mugėje buvo vedami seminarai, kaip mokytis, buvo vedamos paskaitos, kurios parodė visą virtuvę, tai taip pat galėjo padėti.
Egzamino rezultatas yra labai geras, todėl dar labiau sumažinti neišlaikiusiųjų skaičių beveik neįmanoma. Visą laiką bus 10–15 proc. neišlaikiusiųjų. Tai iš esmės yra idealus variantas. Niekada nebus nulio“, – aiškino V.Kravčenkienė.
Papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ matematikos mokytojas Andrius Gegužis antrino KTU docentei, sakydamas, kad didesnį išlaikiusiųjų procentą lėmė būtent lengvesnės egzamino užduotys.
„Geresnius egzamino rezultatus galėjo lemti ir karantininis laikotarpis. Tiems, kurie egzaminą laikė praeitais metais, karantininis laikotarpis turėjo daugiau įtakos, nei tiems, kurie laikė šiais metais. Tai galėjo šiek tiek prisidėti ir prie rezultatų.
Jeigu 11–12 klasėje mokoma virtualiu būdu, kai kuriems mokiniams tai gali apsunkinti mokymosi procesą. Pats virtualus būdas gali būti labai efektyvus, tačiau su klasėmis iš tiesų sudėtingiau“, – įsitikinęs A.Gegužis.
„Alfa klasės“ matematikos mokytojas mano, kad neišlaikiusių skaičių įmanoma sumažinti dar labiau, tačiau dėl to reikėtų keisti pačią švietimo sistemą. Mokytojo nestebina, kad šiemet gauta ir daugiau šimtukų.
„Paskutiniai uždaviniai buvo nelengvi, bet tikrai įveikiami. Tačiau buvo uždavinių, kurie tikrai buvo verti aukščiausio balo, todėl nesistebiu, kad šimtukininkų nepadvigubėjo, taip kaip padvigubėjo išlaikiusiųjų egzaminą. Šimtą balų buvo tikrai įmanoma surinkti, bet uždaviniai tikrai atrinko pačius stipriausius mokinius“, – komentavo A.Gegužis.
Populiariausią lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temą vertina nevienareikšmiškai
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Indrė Kastravickienė lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatais džiaugiasi.
„Tema „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“, kurią rinkosi virš 10 tūkstančių abiturientų, buvo labai dėkinga, ypač, jei mokiniai lankė pamokas, domėjosi, skaitė.
Buvo galima tikėtis tokio išlaikiusiųjų skaičiaus, temos nebuvo tokios sudėtingos. Sunkesnė galėjo būti nebent tema „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“. Miesto vaikui ši tema galėjo pasirodyti ne tokia įdomi, neaktuali ir nelabai vykusi. Tiesa, ją nelabai ir rinkosi“, – pastebėjo mokytoja.
I.Kastravickienė įsitikinusi, kad gauti šio egzamino šimtuką išties nelengva.
„Pavyzdžiui tema apie savivertę yra orientuota į vidutinį mokinį, todėl pasirinkus tokią temą nebuvo taip paprasta lengvai gauti šimtuką.
Apskritai, parašyti šimtukui nėra lengva – reikia ir vidinės inteligencijos, ir apsiskaitymo, reikia domėtis pasauliu, neužtenka tik mokyklos programos. Šimtukininkų visai nemažai – 342, rezultatai yra tikrai geri“, – komentavo I.Kastravickienė, džiaugdamasi, kad Klaipėdos Vydūno gimnazijoje šį egzaminą įveikė visi abiturientai.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Žebrauskienė egzamino rezultatus vertino gerai, tačiau pabrėžė, kad temos buvo nelengvos.
„Apskirtai lietuvių kalbos egzamino temų formuluotės buvo labai sudėtingos ir net puikiems mokiniais koją kišo būtent tai.
Tema apie savivertę, kurią rinkosi daugiausiai kandidatų, mokiniams pasirodė suprantamiausia. Ruošiantis egzaminui taikau keturių kampų metodą, o pirmas žingsnis yra temų raktiniai žodžiai. Svarbu išsiaiškinti raktinius žodžius, o tam mokinys per egzaminą gali naudoti žodyną.
Kiekvienas tikriausiai supranta žodį savivertė, tačiau kai pasiėmęs žodyną to žodžio neranda, ištinka netikėtumas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsako, kad savivertė, savęs vertinimas, yra teiktinas psichologijos terminas.
Tai atrodo kaip ir savaime suprantamas dalykas, bet tam, kad mokiniai egzaminą parašytų geriausiam įvertinimui, reikia ir psichologijos žinių, o tai kiša koją“ – portalui lrytas.lt dėstė V.Žebrauskienė.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytoja antrino I.Kastravickienei, sakydama, kad šiame egzamine šimtuką gauti išties sudėtinga, nes reikia parodyti platų išprusimą.
„Samprotavimo rašinyje yra analizuojama problema, tą problemą reikia išmanyti platesniame kontekste ir dar pagrįsti, iliustruoti literatūros kūriniais.
Pačio egzamino rezultatus galima vertinti gerai, tačiau man susidaro įspūdis, kad lietuvių egzamine net ir pačiais sunkiausiais momentais, ir pačiais sunkiausiais metais, mokiniai moka labai gerai išsisukti iš situacijos“, – kalbėjo V.Žebrauskienė.
