Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kiek mokytojų šiuo metu trūksta penkiuose Lietuvos didmiesčiuose bei kaip savivaldybės bando išspręsti šį galvosopį.
Vilniui gali trūkti 800 mokytojų
Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje skelbiama, kad sostinės švietimo įstaigos viešai šiuo metu yra pateikusios 381 darbo skelbimą. Tarp jų – mokytojų, mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų, logopedų, bibliotekininkų, net sekretorių ir ūkvedžių darbo pasiūlymai.
Visgi rugsėjį Vilniaus ugdymo įstaigos gali pasitikti net su 800 specialistų trūkumu.
„Realų mokytojų trūkumą geriausiai atspindi paskelbti darbo skelbimai – jų šiuo metu yra 381. Daugiausia trūksta pradinių klasių, matematikos, lietuvių kalbos ir anglų kalbos mokytojų, visose mokyklose situacija yra panaši.
Mokytojų trūkumo situacija yra nuolat kintanti – skaičiuojant teoriškai ir vertinant įvairias mokytojų kaitos tendencijas (pavyzdžiui, dėl sukankančio pensinio amžiaus), pavasarį skelbta, kad Vilniaus mokyklose rugsėjį gali trūkti iki 800 mokytojų“, – portalui lrytas.lt sakė sostinės savivaldybės atstovai.
Anksčiau taip pat skelbta, kad Vilnius jau pratęsė pernai priimtą mėnesinę 300 eurų motyvacinę priemoką naujiems mokytojams, kuri bus mokama kas mėnesį vienerius metus nuo įsidarbinimo.
300 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių) proporcingai užimamam darbo krūviui skatinamoji priemonė bus mokama 12 mėnesių naujai sostinės mokyklose pradėjusiems dirbti mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams (visai pareigybės darbo laiko normai arba jos daliai), jei asmuo studijuoja arba turi reikiamą išsilavinimą.
Kaip ir ankstesniais metais, galios ta pati sąlyga: į laisvas mokytojų pareigybes priimti mokytojai, kurie per pastaruosius 12 mėn. mokytojais nedirbo arba dirbo mokytojais, bet ne Vilniaus miesto savivaldybėje.
Vilniaus pedagogams taip pat organizuojamos individualizuotos programos „Ateinu mokyti“, „Sugrįžtu mokyti“, pradedantiesiems mokytojams pirmaisiais darbo metais siūlomi mentoriai, tiksliniai kompetencijų tobulinimo mokymai, vadovų pritraukimo ir lyderystės gebėjimų stiprinimo priemonės.
Emocinę sveikatą sostinės pedagogai gali stiprinti naudodamiesi nemokama mobiliąja programėle, kurioje anonimiškai gali gauti ir profesionalią specialistų pagalbą, ir bendrauti su kolegomis bei rasti edukacinio turinio.
Trečius mokslo metus Vilnius švietimo įstaigų darbuotojams suteiks 12 mėnesių galiojimo „Vilniečio kortelę“, leisiančią nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės taryba pratęsė šią priemonę.
Kaunui reikia dar maždaug 100 specialistų
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė portalui lrytas.lt nurodė, jog šiuo metu Kaunas ieško apie pusšimčio pedagogų būtent mokyklose. Maždaug dar tiek pat trūksta ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Apie 30 proc. šių vietų sudaro nepilni etatai.
„Labiausiai jaučiamas matematikų (13) trūkumas, taip pat ieškoma kalbų mokytojų: anglų (10) ir lietuvių (6) kalbų. Mokyklos taip pat žvalgosi 7 pradinio ugdymo mokytojų.
Daugiausiai etatų trūksta Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje, Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijoje bei Kauno Milikonių progimnazijoje“, – vardijo O.Gucevičienė.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos, šiemet išaugo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikis – jų trūksta iki 38. Tačiau esą toks prieaugis – natūralus, nes rugsėjo 1-ąją Vilijampolėje bus atidarytas naujas „Pelėdžiuko“ darželis.
Kauno ugdymo įstaigos taip pat ieško logopedų, spec. ir soc. pedagogų, psichologų, surdopedagogų, tačiau tikrasis mokytojų trūkumas esą paaiškės tik rudenį.
„Dabar mokytojai pateikia prašymus dėl išėjimo į pensiją, keliasi ar keičiasi kvalifikacijas, taip pat vyksta atrankos į trūkstamas pozicijas. Tikime, kad paieškos bus sėkmingos ir mokytojų gretas gausiai papildys savo srities profesionalai.
Visus metus skelbiami kvietimai į atviras vietas, bendradarbiaujama su Kauno kolegija ir miesto universitetais“, – komentavo O.Gucevičienė.
Pedagogų trūksta visoms Klaipėdos ugdymo įstaigoms
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės, visos uostamiesčio ugdymo įstaigos šiuo metu ieško įvairiausių sričių pedagogų.
Birželio 20 dienos duomenimis, matematikos mokytojų ieško 14 mokyklų, lietuvių kalbos – 9, fizikos – 6, chemijos – 4. Prancūzų kalbos mokytojo reikėtų 4 mokykloms, biologijos ir rusų kalbos specialistų – 3 mokykloms.
Anglų kalbos mokytojo arba mokytojos ieško 4 uostamiesčio mokyklos, pradinio ugdymo – 3, vokiečių kalbos, informacinių technologijų, etikos – po 2 mokyklas.
Taip pat miestui reikėtų dar 2 specialiųjų pedagogų, 2 logopedų, 2 muzikos ir 2 technologijų mokytojų. Ieškoma po vieną dailės ir technologijų, teatro, šokio, ekonomikos, geografijos, istorijos, ispanų kalbos, fizinio ugdymo mokytoją, vienai mokyklai trūksta ir psichologo.
Pasak savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos, nors pedagogų stinga, mokyklos deda visas pastangas, kad atėjus rudeniui moksleiviai nenukentėtų.
„Apie specialistų poreikį mokyklos skelbia savo interneto svetainėse. Kaip ir kasmet, pedagogų poreikis mokslo metų pabaigoje išauga dėl pensinio amžiaus pedagogų, planuojančių nebedirbti, tačiau dalis jų lieka dirbti mokyklose.
Vasaros laikotarpiu mokyklų administracijos intensyviai spendžia pedagogų personalo klausimus ir įprastai iki naujų mokslo metų mokyklos suformuoja ugdymo procesui reikiamą pedagoginį personalą. Informacija apie pedagogų poreikį Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose bus atnaujinta š. m. rugpjūčio pabaigoje“, – portalui lrytas.lt paaiškino V.Bubliauskienė.
Švietimo skyriaus patarėjos teigimu, uostamiesčio pedagogai noriai naudojasi ir persikvalifikavimo galimybėmis.
„Kiekvienais mokslo metais švietimo įstaigos įdarbina jaunus ar persikvalifikavusius specialistus. 2022 m. 35 pedagogai pasinaudojo Klaipėdos miesto savivaldybės finansine parama studijoms ir įgijo pedagogo kvalifikaciją arba persikvalifikavo į kitas labiau paklausias specialybes (pradinio ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio, socialinės pedagogikos) ir dirba Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklose.
2023 m., sudarant trišales bendradarbiavimo sutartis, savivaldybės lėšomis iš dalies finansuotos ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo studijos (31 studentas) Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Taip siekiama pritraukti jaunus specialistus dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose.
Taip pat 2023–2024 mokslo metais planuojama skirti lėšų pedagogo kvalifikacijai įgyti ir persikvalifikavimui Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų centre ir taip pritraukti trūkstamus pedagogus į Klaipėdos miesto švietimo įstaigas“, – nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja.
Darbuotojų laukia 13 Šiaulių mokyklų ir darželių
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė savo ruožtu pateikė duomenis, jog šiuo metu konkursus laisvoms pedagoginėms pareigybėms užimti yra paskelbusios 13 Šiaulių miesto švietimo įstaigų. Joms trūksta šių specialistų:
„Santarvės“ gimnazijai – geografijos mokytojo;
Medelyno progimnazijai – chemijos ir biologijos mokytojų;
„Rasos“ progimnazijai – meninio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo mokytojų;
„Romuvos“ progimnazijai – pradinio ugdymo mokytojo;
Salduvės progimnazijai – biologijos mokytojo;
„Sandoros“ progimnazijai – lietuvių k., matematikos, geografijos, anglų k., istorijos, dailės ir technologijų, pradinio ugdymo mokytojų;
„Ringuvos“ mokyklai – mokytojo, dirbančio su specialiųjų poreikių mokiniais, fizinio ugdymo mokytojo;
Lopšeliai-darželiai:
„Bitei“ – logopedo;
„Drugeliui“, „Kregždutei“, „Salduvei“, „Žirniukui“ – ikimokyklinio ugdymo mokytojo;
„Žilvičiui“ – socialinio pedagogo.
Pasak E.Minkuvienės, Šiaulių miesto savivaldybė skiria stipendijas asmenims, kurie čia yra pasirinkę bakalauro ir magistrantūros pedagogikos studijas, taip pat taiko kitas motyvacines priemones.
„Dirbančius mokytojus motyvuoja vardinės „Metų mokytojo“ premijos. Šiuo metu ruošiama Pedagogų pritraukimo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo strategija, kuri turėtų įsigalioti nuo 2024-ųjų sausio 1 dienos“, – portalui lrytas.lt sakė Šiaulių savivaldybės atstovė.
Panevėžys bando skatinti mokytojus
Tuo metu kiekvienai Panevėžio miesto mokyklai vidutiniškai šiuo metu trūksta 1–2 mokytojų.
„Panevėžio miesto mokyklos šiuo metu ieško 5 matematikos, 3 pradinio ugdymo, 2 geografijos, po 1 chemijos, muzikos, kūno kultūros, biologijos, etikos, šokio, meno vadovo – teatro mokytojo“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame savivaldybės atsakyme.
Tiesa, pasak miesto atstovų, siekdama stiprinti pedagogų bendruomenę, Panevėžio miesto savivaldybė jau šeštus metus įgyvendina specialistų pritraukimo į miesto ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo programą.
Siekiama kasmet pasirašyti ketinimo protokolus ir (ar) sutartis su trūkstamų pedagoginių specialybių studentais, įsipareigojant iš dalies finansuoti studijas, o jas baigusius – dirbti miesto ugdymo įstaigose, priklausomai nuo skirtos finansinės paramos trukmės.
„Taip pat pedagogai skatinami persikvalifikuoti, pasirenkant studijuoti mieste trūkstamą pedagoginę specialybę.
Tai atlikus savivaldybė iš dalies finansuoja persikvalifikuojančių mokytojų studijas, sumoka studijuojantiems pedagogams kelionės išlaidas sesijų metu, informuoja ir skatina pedagogus persikvalifikuoti bei įgyti papildomą ar gretutinį pasirengimą, pasinaudojant nacionalinių projektų galimybėmis.
Panevėžio miesto savivaldybė gerina jaunų ir (ar) trūkstamų pedagoginių specialybių pedagogų darbo sąlygas iš dalies kompensuodama persikėlimo išlaidas, iš dalies kompensuodama kelionės į darbą išlaidas, suteikdama savivaldybės būstą“, – komentavo Panevėžio atstovai.
Sukūrė specialią duomenų bazę
2023 m. liepos 10 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje buvo registruota 215 laisvų darbo vietų pagrindinio ar vidurinio ugdymo mokytojams, o tokio darbo ieškojo 811 Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų, portalui lrytas.lt nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams liepos 10 d. buvo registruota 101 laisva darbo vieta, o tokio darbo ieškojo 479 Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys.
Daugiausia darbo vietų registruota matematikos (38), lietuvių kalbos (29) ir anglų kalbos (26) mokytojams. Tačiau yra ir šių dalykų mokytojų, kurie patys ieško darbo: 44 matematikos mokytojai, 58 lietuvių kalbos ir 122 anglų kalbos mokytojai.
„Iš esmės visų dalykų mokytojų daugiau ieško darbo negu yra laisvų darbo vietų. Tik informatikos mokytojams užregistruotos 3 laisvos darbo vietos, o ieškančiųjų tokio darbo nėra“, – teigė ŠMSM atstovai.
„Ministerija nuolat stebi mokytojų kaitos procesus ir pati yra sukūrusi duomenų bazę. Ji matoma ministerijos interneto svetainėje. Kiekviena mokykla čia gali paskelbti, kokių mokytojų, nuo kada, kokiu krūviu dirbančių ieško.
Skatiname mokyklas registruoti trūkstamus mokytojus. Kitu atveju yra sudėtinga ieškoti mokytojų ir mokytojams mokyklų, jeigu nėra žinoma, kur jų trūksta“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Šioje bazėje liepos 18 d. mokyklos yra paskelbusios apie 615 laisvų darbo vietų pedagogams. Mokyklos ieško 400 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, daugiau nei 100 pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų ir apie 100 kitų mokymo specialistų (logopedų, spec. pedagogų, soc. pedagogų, neformaliojo švietimo mokytojų, pailgintų grupių auklėtojų). Kai kurios mokyklos, darželiai ieško darbuotojų nepilniems etatams.
„Vasarą, prieš naujus mokslo metus, padidėja skelbimų skaičius. Pernai panašiu metu UŽT buvo registravusi apie 500 laisvų darbo vietų mokytojams.
Iš viso Lietuvos darželiuose ir mokyklose iš viso dirba apie 45 tūkst. pedagogų“, – nurodė ŠMSM.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius tvirtino, jog mokytojų poreikio problema yra aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Pedagogo profesiją renkasi per mažai jaunimo net ir tose šalyse, kuriose jų atlyginimai labai aukšti.
Ministerija esą yra priėmusi svarbius sprendimus šiai problemai spręsti: pavyzdžiui, suteikia stipendijas prioritetinėse studijų programose, vykdo neribotą priėmimą į didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas, atveria kelią pradėti dirbti mokytoju ir įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti.
Naujais mokslo metais taip pat startuos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, pedagogai taip gali nemokamai studijuoti informatikos magistrantūrą ir tapti informatikos mokytojais. Nuosekliai didinamas ir darbo užmokestis.
„Svarbu ne tik nacionaliniai sprendimai, bet ir savivaldybių bei mokyklų pastangos. Reikšmės turi ir tai, ar mokykla kaip organizacija yra patraukli naujam darbuotojui, ar mokyklos kolektyvas padeda naujam darbuotojui adaptuotis, o mokyklos administracija palaiko motyvuojančią darbo aplinką.
Pati ministerija mokytojų nedarbina, tuo rūpinasi mokyklų administracijos, mokytojų pritraukimu – ir mokyklų steigėjos savivaldybės. Turime ne vieną pavyzdį, kai savivaldybės taiko įvairias pritraukimo, skatinimo priemones, pavyzdžiui, finansuoja mokytojų kvalifikacijos įgijimą, kompensuoja atvykimą į darbą, skiria išmoką įsikūrimu ir pan. (Kauno raj., Panevėžys, Jurbarkas, N. Akmenė, Kėdainiai ir kitos)“, – sakė R.Skaudžius.
