Apie studijas užsienyje galvojantys abiturientai susidūrė su problema – tik elektroninėje erdvėje prieinamų brandos atestatų ir jų vertimų negalėjo patvirtinti notarai, todėl jų esą nebuvo galima pristatyti į kitų šalių aukštąsias mokyklas.
Savo ruožtu Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tikina problemą jau užfiksavusi ir išsprendusi.
Iškėlė svarbų klausimą
Šią problemą prieš kelias dienas feisbuke aprašė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Jonas Trumpa.
„Nauja tvarka, jog nuo šių metų brandos atestatai pateikiami elektroninėje erdvėje, iš kai kurių abiturientų atėmė ne tik atestatų įteikimo šventes, bet ir galimybę stoti į užsienio universitetus?
Tokios kalbos pasklido būsimų studentų tarpe, kurie baigę mokyklą nutarė stoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Šių kalbų pretekstu tapo nulinė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komunikacija bei naujieji atestatai – notarai negali patvirtinti dokumento vertimo autentiškumo, jei ant jo nėra oficialaus mokyklos antspaudo, kurio elektroninėje erdvėje moksleiviai neranda.
Su kolegomis atlikę kelias konsultacijas su vertimu užsiimančiomis įmonėmis bei teisininkais, gavome išaiškinimą: jei ant atspausdinto atestato mokykla uždeda antspaudą bei prierašą, jog „Elektroninio dokumento nuorašas tikras“, visų anksčiau įvardintų bėdų nebelieka ir notaras gali patvirtinti dokumento vertimą.
Problema išsprendžiama, tačiau pasimetusiam ir taip daug streso patiriančiam abiturientui papildomi kryžiaus keliai tikrai ne į naudą. Gaila, bet ši situacija atvėrė dar vieną mūsų švietimo bendruomenės problemą, kuri nuteikia neigiamai“, – rašė LMS prezidentas.
Tiesa, J.Trumpa iškėlė klausimą, ar tokia kilusi sumaištis nepasikartos ir rugsėjį, kai žadama įgyvendini ir daugiau švietimo reformų.
„Jeigu ŠMSM nesusitvarko/nemato problemų su elektroniniais brandos atestatais ir šiuo klausimu iš anksto nenumatė potencialios problemos, nesugeba pakonsultuoti mokinio, ar tai nepasikartos su reformomis, kurios bus pradedamos įgyvendinti nuo rugsėjo? Tikiu, kad nemažam kiekiui mokytojų ir mokinių klausimų kils“, – svarstė jis.
Pasigedo aiškumo
J.Trumpa naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, kad iš esmės skaitmeninių brandos atestatų idėja yra netgi sveikintina – tai yra ir patogu, ir tvaru. Tačiau problemų kelia ir tai, kad atestatas yra tik lietuvių kalba.
„Egzaminų rezultatai pas mus ir taip ateina pakankamai vėlai, o jei kas nors dėl įvairių priežasčių perlaiko egzaminus, tai ir dar vėliau. Užsienio universitetams tai jau yra praktiškai raudona linija, riba, nes moksleiviui, stojančiam į užsienį, reikia ieškoti ir būsto, pasirašinėti sutartis, jis jau ruošiasi studijoms finansiškai, bet, kad jį iki galo priimtų, jam reikia dokumento, pagrindžiančio jo rezultatus.
Tai galima padaryti tik anglų kalba – lietuviško elektroninio atestato variantas netinka, abiturientui reikia jį išsiversti. O kad jį išsiverstų, jam reikia pereiti nemažai teisinių procedūrų“, – dėstė LMS prezidentas.
Pasak J.Trumpos, bene didžiausia problema buvo ta, kad jaunuoliai apie tokią galimą situaciją buvo visiškai neinformuoti, todėl patyrė nemažai streso.
„Jie nežinojo, nei kur kreiptis, nei kur eiti dėl to elektroninio atestato, nes ant jo nėra mokyklos antspaudo, o notarai sako, kad be mokyklos antspaudo mes jo negalime patvirtinti.
Kai moksleiviai skambinosi pasikonsultuoti, ką tokioje situacijoje daryti, ministerijos komentaras buvo toks, kad Lietuvoje dokumentai yra lietuvių kalba“, – kalbėjo LMS prezidentas.
J.Trumpa svarstė, jog ateityje brandos atestatai galėtų būti iš karto pateikiami keliomis kalbomis – taip esą būtų išvengta panašių nesusipratimų.
„Jeigu kalbame iš XXI amžiaus pusės, kur tu gali suprogramuoti programą taip, kad ateina moksleivių rezultatai, įkrenta į sistemą, ir kokia nori kalba, tokia gali ir išsiimti atestatą, mano nuomone, tai padaryti yra pakankamai nesudėtinga. Tai būtų labai praktiška iš moksleivių pusės, sumažintų stresą, nes šioje vietoje yra labai svarbi informacija. Šiuo atveju jos nebuvo.
LMS nuomone, informacija apie pokyčius, apie tai, kas tiesiogiai lemia jų ateitį, ypač šios kartos abiturientams turėtų būti pateikta iš anksto, konkrečiai ir vienoje vietoje. Ji turėtų būti oficiali, o ne LMS turėtų ateiti ir pasakyti, kad moksleiviams reikia informacijos.
Šioje vietoje norėtųsi vienos aiškios ir konkrečios žinutės, kad kitais metais būtų išmoktos šios pamokos“, – pabrėžė J.Trumpa.
Problemą jau tikina išsprendę
Kaip portalui lrytas.lt nurodė NŠA, brandos atestato autentiškumui patvirtinti skaitmeniniame dokumente pateikiamas atestato identifikacinis numeris, QR kodas bei nuoroda į Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrą.
Agentūros teigimu, šiame registre pagal pateiktą identifikacinį numerį ar QR kodą esą galima lengvai pasitikrinti, ar atestatas yra tikras.
„Keblumų kilo dėl notarinio brandos atestato autentiškumo patvirtinimo, pavyzdžiui, paliudijant vertėjo parašą dokumento vertime, kas aktualu stojantiems į užsienio aukštąsias mokyklas.
Šis klausimas buvo nedelsiant išspręstas. Pasikonsultavus su Notarų rūmų atstovais, nuspręsta atestato autentiškumą (t. y. dokumente nurodytą identifikacinį jo numerį, QR kodą) papildyti Nacionalinės švietimo agentūros patvirtinimu“, – pateiktame atsakyme teigė NŠA atstovai.
„Šiuo metu esant poreikiui pasinaudoti notaro paslaugomis tvirtinant skaitmeninį brandos atestatą pažyma (Apostille), asmuo turi kreiptis į NŠA bei pateikti laisvos formos prašymą (vardas, pavardė, asmens kodas, situacijos ir poreikio paaiškinimas, parašas bei data) ir dokumento, kurį norima patvirtinti, kopiją.
Prašymą siųsti el. pašto adresu info@nsa.smm.lt. Dokumentas patvirtinamas ne vėliau kaip per 24 valandas“, – aiškino agentūra.
Pažymima, jog ateityje bus ieškoma būdų, kaip atestatų išdavimą padaryti patogesnį abiturientams, pavyzdžiui, parengiant atestatus keliomis kalbomis, kuriems galimai nereikėtų notaro patvirtinimo.
Sulaukė ir ekspertų kritikos
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipė dėmesį, kad ir į Lietuvos universitetus stojantieji penktadienį dar negalėjo pasiskaičiuoti stojamojo balo, nes nebuvo suvesti visi reikiami duomenys.
„Jau nuo šių metų sausio mums plačiai buvo pasakojama, kaip šių metų vasarą abiturientams bus išduodami tik elektroniniai atestatai. Kaip tai pažangu, modernu ir kaip visur sumažės biurokratijos. Taigi laiko pasiruošti turėta daugiau nei pusė metų. Ir nepasakysi, kad technologiškai šis procesas labai sudėtingas“, – savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį rašė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
„Na, bet mūsų švietimo funkcionieriai tikriausiai blogai jaustųsi, jeigu naujovė iš karto veiktų sklandžiai. Tad ir neveikia“, – pridūrė jis.
Anot G.Sarafino, praėjusį penktadienį elektroniniai atestatai nebuvo pasiekiami notariniam teisiniam patvirtinimui, kuris yra reikalingas abiturientams, stojantiems į užsienyje esančias aukštąsias mokyklas.
„Praėjusį penktadienį vakare iš vieno žymaus žmogaus gavau tokį laišką: „Sveiki, esu neabejingas tam, kas vyksta Lietuvos švietimo sistemoje. Šiandienos aktualija: elektroniniai vidurinio išsilavinimo baigimo atestatai šiuo metu nepasiekiami notariniam teisiniam patvirtinimui. Tad ką daryti tiems, kurie turi juos pateikti tolesnėms studijoms? Kokia gali būti kokybė ir pasitikėjimas jei net tvarkingi dokumentai negali būti išduoti?“ – feisbuke rašė G.Sarafinas.
„Iš tiesų tai „nuostabi“ žinia jaunuoliams, kurie turi ketinimų studijuoti užsienyje. Jie tiesiog metami į streso ir nevilties sūkurį ir jaučiasi tiesiog „pakylėti“, – komentavo situaciją švietimo kritikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad su problemomis dėl skaitmeninių atestatų susiduria ir į Lietuvos universitetus stojantys moksleiviai, kurie penktadienį dar negalėjo pasiskaičiuoti savo stojamųjų balų. Pasak G.Sarafino, stojamojo balo abiturientai negalėjo sužinoti dėl į atestatus nesuvestų duomenų.
„Tiesą sakant, „sužavėti“ ir Lietuvoje ketinantys studijuoti jaunuoliai. Nes viskas stringa. Lietuvos universitetų duomenimis, praėjusio penktadienio ryte dalis jaunuolių vis dar negalėjo pasiskaičiuoti savo „stojamojo balo“, nes suvesti dar nevisi jų duomenys, arba bazės nesusietos tarpusavyje“, – rašė žurnalo redaktorius.
„Tai yra neįvertinti papildomi balai suteikiami už brandos darbą, savanorystę, prizines vietas olimpiadose, ar už karinę tarnybą. Na, ir kodėl mes su savo jaunais žmonėmis elgiamės kaip su priešais?“ – klausė G.Sarafinas.
