Trečiadienį paskelbti naujausi gimnazijų ir aukštųjų mokyklų vertinimai atskleidė ne tik švietimo įstaigų lyderius, bet ir nemalonias tendencijas – daugiau nei pusė šalies jaunuolių baiminasi matematikos valstybinio brandos egzamino, kai kurių disciplinų jie mokyklose nebegali rinktis mokytis net bendruoju lygiu, o į darbo rinką dabartiniai moksleiviai galimai ateis visiškai nepasiruošę.
Švęsti galima, bet nėra dėl ko?
„Gauname pastabų, kad švietime matome tik juodą spalvą. Ne, tikrai nebūtinai – mes matome ir baltą, ir žalią, ir auksinę spalvą, bet jas matome mikrolygmenyje. (...)
Tai yra, atskirų mokyklų, atskirų mokytojų, universitetų ir kolegijų, atskirų dėstytojų lygmenyje turime nuostabiai fantastiškų atvejų ir pavyzdžių, juos vertiname, pastebime ir laikome kaip pavyzdį, bet tai yra jų asmeninis nuopelnas“, – surengtoje spaudos konferencijoje apie naujausias švietimo aktualijas kalbėjo G.Sarafinas.
Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, pastaruosius trejus metus ŠMSM yra panirusi į „savigyrą ir viešųjų ryšių akcijas“, o tai tikrai neparodo tikrosios situacijos švietimo lauke.
„Jeigu tikėtume mūsų švietimo strategais, politikais, švietimas ir mokslas pas mus jau seniai yra tobuli, bet tėvai, mokytojai, vaikai kažkaip mano ir jaučia visai kitaip, nei kalba ministerija.
Štai ir vakar ŠMSM labai garsiai paskelbė, kad pagal tarptautinį 15-mečių tyrimą „PISA“ mes esame nerealiose aukštumose – tai reiškia, kad pagal matematinį raštingumą esame 24 vietoje tarp beveik šimto tirtų valstybių, pagal skaitymo pasiekimus esame 32-oje pozicijoje, ir vėl buvo pasidžiaugta, pašlovinta, pagal gamtamokslinį raštingumą esame 29-oje pozicijoje.
Iš tokių rezultatų galima daryti išvadą, kad mes galime absoliučiai atsipalaiduoti ir pradėti švęsti, linksmintis, džiūgauti, kad esame pasiekę tokių nerealių rezultatų. Bet kažkodėl nesinori švęsti. Tie, kurie mokosi, tie, kurie moko, tiesiog kūnu jaučia, kad nėra ko švęsti.
Jeigu paprašytumėte visų skaidrių – ne tų, kurias rodo (ministerija), jūs pamatytumėte ir daug kitų niuansų, bet yra atrenkama ir pagražinama tikrovė, kas tikrai nepuošia tų, kurie taip elgiasi“, – vertino specialistas.
Pasak G.Sarafino, visus duomenis dėl gerų matematikos rezultatų nubraukia vienas faktas – beveik 60 procentų Lietuvos jaunuolių nerimauja, kad galiausiai neišlaikys matematikos brandos egzamino.
„Viskas. Šis sakinys nubraukia viską, ką šnekame apie nuostabius procentus, kad esame 24-oje vietoje“, – komentavo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
„Užprogramuota“ bėda
Pasak G.Sarafino, lyginant šiandieninius mokinių pasiekimus su ankstesniais metais, jie prastėja.
„Jeigu palygini su 2018 metais, 2006 metais, mes leidžiamės matematikoje, leidžiamės gamtamoksliniame raštingume, ir jeigu pasilyginame dar ir su kaimynais – latviais, estais – mes esame žemiau.
Bet jie tokių dalykų nesako – atrodo, kad labai šovėme į viršų, nors jaunuoliai to nejaučia. Ir taip yra daugelyje sričių“, – įsitikinęs G.Sarafinas.
Šiemet paaiškėjo, kad daugiau mokyklą baigusių jaunuolių pasirinko ir pedagogikos studijas. Nors skaičiai paaugo, G.Sarafino teigimu, džiūgauti galima tol, kol nepasigilini, kokios konkrečiai pedagogikos sritys tai buvo.
„Galima pasipuikuoti ir pasidžiaugti, kad padaugėjo stojančiųjų į pedagogiką, tą darė ir ministerija. Daugėja stojančiųjų į pradinio ugdymo pedagogiką, ko niekada nelabai stigo, į menų pedagogiką, į sporto ugdymo pedagogiką, kur visada būdavo per daug mokytojų, ir tikrai nedaugėjo arba minimaliai daugėjo stojančių į gamtos mokslų pedagogiką.
Nors šiaip, jeigu labai nori, gali imti krykštauti, nes jei pernai į chemijos pedagogiką įstojo 1 žmogus, o šiemet įstojo 2, galima sakyti, kad įvyko žiaurus padidėjimas. Bet sutikite, kad skaičiai yra juokingi, žinant ir tai, kad ne visi baigę pedagogiką ateina dirbti į mokyklas“, – svarstė „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Pasak G.Sarafino, aiškėja ir tai, kad Lietuvos švietimo strategai tiesiog „užprogramavo“ amžiną chemijos, fizikos, informacinių technologijų ir kitų disciplinų mokytojų trūkumą.
„Po poros metų Lietuvą užlies aukštųjų mokyklų bei darbdavių nusivylimo ir pykčio banga, bet tada jau bus per vėlu piktintis ir liūdėti. Priminsiu, kad pernai chemijos VBE Lietuvoje laikė 1090 jaunuolių iš 25 tūkstančių, panašus laikančiųjų nuošimtis buvo ir šiemet.
Fizikos egzaminą pernai laikė 2170 iš 25 tūkstančių, panašus nuošimtis buvo ir šiemet, o IT egzaminą laikė 2580 – kas dešimtas abiturientas. Tačiau po poros metų tiek 2022-uosius, tiek 2023 metus prisiminsime su nostalgija, kai jaunuoliai dar labai stipriai domėjosi tiek fizika, tiek chemija, tiek IT.
Jau nuo šių mokslo metų fizika, chemija ir IT stumiamos į visiškas paraštes“, – pažymėjo specialistas.
„Reitingai“ apklausė 40 gimnazijų, kuriose mokosi 4 tūkstančiai vienuoliktokų, ir paaiškėjo, kad absoliučioje daugumoje jų stipriai sumažėjo besimokančiųjų fizikos, biologijos ir ypač IT. Kai kur skaičiai sumažėjo net du arba tris kartus.
„Pavyzdžiui, Biržų „Saulės“ gimnazija – joje dėl naujų reformų ir naujų tvarkų besimokančiųjų fizikos sumažėjo 25 procentais, besimokančių biologijos sumažėjo ketvirtadaliu, o IT sumažėjo 4 kartus. (...)
Štai taip mes siekiame tapti aukštųjų technologijų šalimi, štai taip mes skatiname stoti į inžineriją, į technologijas, gamtos mokslų studijų programas, kad jaunuoliai rinktųsi chemijos, fizikos ar IT pedagogiką“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Pasak jo, nerimą kelia ir tai, kad netolimoje ateityje dalis jaunuolių kai kurių disciplinų apskritai nebesimokys, net ir bendruoju lygiu.
„Aukštosios mokyklos, jų dėstytojai jau ir iki šiol skundėsi, kad dauguma jaunuolių neturi fizikos, chemijos, biologijos ar IT pagrindų. Dabar tų neturinčių bus dar daugiau, nes neturkus į aukštąsias mokyklas ateis daugybė jaunų žmonių, kurie chemiją, fiziką ar IT užbaigė mokytis 10-oje klasėje. (...)
Ateityje bus žiaurus sumažėjimas ir studentams bus galima siūlyti net ir po 10 tūkstančių eurų stipendijas, bet tiesiog nebus kam jų paimti. Jei žmogus nesimokė fizikos, informatikos ir matematikos „A“ lygiu, gali ką nori siūlyti – čia yra giluminė ir pati pradinė priežastis, kurios niekas visai nenagrinėja ir nesprendžia“, – įsitikinęs „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Kodėl taip yra? G.Sarafino teigimu, tokią realybę nulėmė vienas paprastas sprendimas.
„Ministerija panaikino galimybę jaunuoliams mokytis daugumos disciplinų „B“ lygiu, tad didelė dalis jaunuolių tam tikrų disciplinų apskritai nebesimokys. (...)
Valstybė tiesiog užprogramavo nuolatinį ir ilgą daugybės svarbių specialistų trūkumą. (...) Blogiausia, kad jokių prošvaisčių, nes kažką keisti galės tik būsimi valdantieji – vadinasi, mažiausiai dvejus-trejus metus mes gyvensime su šia tvarka“, – aiškino G.Sarafinas.
Naujausius švietimo reitingus galite pamatyti ČIA.
