Visgi, dėl šios naujovės jau kurį laiką netyla pasipiktinimas bei chaosas ir tarp pačių mokytojų – neseniai lietuvių kalbos tarpinio patikrinimo tvarkos pokyčiais pasipiktinę 700 lituanistų kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA).
Jie reikalauja nekeisti sutarimo, pagal kurį mokiniui dėstantis lietuvių kalbos mokytojas gali dalyvauti jo kalbėjimo tarpiniame patikrinime.
Tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai startuos jau kovo pradžioje ir tęsis iki gegužės.
Savo ruožtu NŠA pirmadienį specialiai surengtoje spaudos konferencijoje paaiškino, ko laukti ir ką svarbu žinoti prieš jau netrukus prasidėsiančius patikrinimus.
Agentūros vadovė Rūta Krasauskienė akcentavo, kad, nors tai yra naujas dalykas visiems, naudos tarpiniai patikrinimai esą tikrai turės.
„Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Tai yra, kad surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40-ies galimų per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų“, – aiškino R.Krasauskienė.
Pasak jos, tarpinių patikrinimų reikia dėl to, kad mokiniai galėtų išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį 12-oje klasėje, mokytųsi nuosekliau, atsiskaitytų palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminą.
Kas bus, jei į patikrinimą neatvyks?
NŠA vadovės teigimu, tarpinių patikrinimo sistema jau yra taikoma tokiose šalyse kaip Prancūzija, Danija ir Slovėnija.
„Jeigu mokiniai žino, kiek naudos jiems tarpiniai patikrinimai gali atnešti ateityje, tikėtina, kad jie labiau stengsis, ir tai turėtų juos motyvuoti ir padrąsinti ateiti su didesne kraitele į baigiamuosius egzaminus.
Be to, tarpinių patikrinimų rezultatų integravimas į baigiamuosius įvertinimus padidintų ir tų pačių egzaminų rezultatų patikimumą“, – pažymėjo R.Krasauskienė.
Planuojama, kad tarpiniuose patikrinimuose dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. vidurinio ugdymo programos trečiosios klasės moksleivių, besimokančių gimnazijose ir profesinėse mokyklose.
NŠA direktorė priminė, kad prieš dvi savaites jau įvyko vienas bandomasis patikrinimas – išbandytos techninės tarpinio patikrinimo galimybės, mokyklų infrastruktūra. Pasak jos, viskas vyko sklandžiai.
„Iki kovo mėnesio mokyklos dar turi laiko pasiruošti, įsivertinti pasirengimo situaciją, priimti reikiamus techninius sprendimus, organizacinius ir vadybinius sprendimus taip pat“, – aiškino R.Krasauskienė.
Ji pridūrė, kad mokyklose, kuriose vyks tarpiniai patikrinimai, yra per 40 tūkst. mokinių mokymui skirtų kompiuterių, agentūra toliau stebi aprūpinimo kompiuteriais situaciją.
Kas bus, jei vienuoliktokas ar vienuoliktokė tarpiniame patikrinime nesudalyvaus? Pasak R.Krasauskienės, yra kelios galimybės.
„Šiais metais, iki 2025 metų pavasario sesijos, bus dar perlaikymo galimybė, ji bus suteikiama tik vienerius metus – tai yra patiems pirmiesiems abiturientams, kurie šiais metais ir laiko tarpinius patikrinimus, ir abiturientais jie bus po metų.
Jeigu mokinys dėl pateisinamų priežasčių negalės dalyvauti tarpiniame patikrinime, jį galės laikyti kitais metais, ketvirtoje klasėje, kartu su tuometiniais vienuoliktokais, tačiau nedalyvavusieji be pateisinamos priežasties negalės atvykti į valstybinį brandos egzaminą – jiems reikės išsilaikyti eksternu ir tarpinį patikrinimą, ir valstybinį brandos egzaminą“, – nurodė NŠA vadovė.
Į brandos atestatus bus įrašyti ir tarpinių patikrinimų, ir VBE rezultatai.
