Nors dabar šimtadienis yra labiau simbolinė šventė ir nebežymi tikro iki egzaminų likusio dienų skaičiaus, mokyklų atstovai teigia, jog ši tradicija mokinių itin mėgstama ir laukiama. O renginių organizatoriai neslepia, jog jaunuoliai tiesiog nori švęsti ir negaili šiai progai tūkstančių.
Vienos Klaipėdos mokyklos abiturientė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog šimtadienis mokykloje labai laukiamas. „Tai tokia šventė, kurią, galima sakyti, šventi dvejus metus. Pirmą kartą būdamas vienuoliktokas, kai organizuoji šventę dvyliktokams, o antrą kartą jau pats būdamas dvyliktokas“, – teigė Saulė.
Anot jos, didelių ginčų, kuriuos dažnai sukelia išleistuvių šventė, nebuvo.
„Mano asmenine patirtimi, turbūt daugiau nesusipratimų kilo organizuojant šimtadienį, kai buvome vienuoliktokai. Tada reikėjo priimti daugiau bendrų sprendimų, nuspręsti dėl temos, visų detalių ir panašiai.
Tada tikrai buvo kilę konfliktų, ką ir kaip daryti. Šiemet tikrai negirdėjau, kad kas nors iš dvyliktokų sakytų, jog per brangu ar dar kažkas negerai“, – teigė abiturientė.
Saulė tikino, jog šimtadienio šventė nėra tokia įtempta, kaip išleistuvės, kiekvienas švenčia pagal galimybes ir norus.
Anot jos, tai galbūt lemia, jog šimtadienis apskritai sulaukia mažiau dėmesio, pavyzdžiui, iš tėvų, nėra tokio didelio spaudimo sukurti tobulą šventę ar apskritai joje dalyvauti.
„Ši data žymi, kad prasideda paskutinis pasiruošimo egzaminams etapas. Atšventi penktadienį, o pirmadienį visu tempu grįžti į pamokas. Pagrindinis šventės akcentas – veiklos mokykloje.
Po to jau mokinių reikalas, ar jie kažką organizuos. Mūsų laida nusprendė nedaryti nieko grandiozinio, kiekvienas su savo artimiausiais draugais ar klase kažką veiks. Pavyzdžiui, mūsų klasė švęs vieno iš klasiokų tėvų sodyboje“, – planais pasidalijo abiturientė.
Tradicijos nesikeičia
Tai, jog svarbiausia šimtadienio šventės dalis išlieka renginiai mokykloje, patvirtino ir kelių kalbintų Klaipėdos gimnazijų vadovai.
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė Ramunė Urbienė pasakojo, jog šventės formatas išlieka labai panašus, kaip ir ankstesniais metais.
„Tradicijos yra išsilaikiusios. Šventę ruošia vienuoliktokai, kurie papuošia mokyklą, pasitinka dvyliktokus. Yra rytinė dalis, yra ir popietinė dalis. Visos šitos tradicijos mokykloje yra išlikusios“, – pasakojo R. Urbienė.
Nors kiekviena mokykla turi savų tradicijų, kiekvienais metais organizuojantieji sugalvoja kažką naujo.
„Mūsų mokykloje ryte organizuojama bendra pamoka dvyliktokams, jie prisimena vaikystę, tuos dvylika metų mokykloje. Kiekvienais metais ši tradicija keičiasi, kartais būna, jog sugalvojama kokia nors tema, pagal ją parengiamos veiklos.
Kažkokių naujovių atsiranda visada, šiemet taip pat bus naujų elementų. O vakare yra rengiamas teatralizuotas pasirodymas“, – pasakojo „Aukuro“ gimnazijos direktorė.
Datos nebežymi
Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė taip pat pasakojo, jog mokykloje gyvuoja tos pačios rytinės ir vakarinės dalies šimtadienio tradicijos.
„Abiturientai vaikšto po mokyklą, yra tam tikri taškai, kur būna paruoštos užduotys, kiekviena klasė jas turi atlikti. Vakare būna šventinis renginys, kurį organizuoja vienuoliktokai“, – šventės eigą trumpai apibūdino R. Mašurinienė.
Mokyklos direktorė atskleidė jaukią šimtadienio šventės mokykloje tradiciją.
„Gimnazija turi gražią tradiciją, kad tą rytą, kai abiturientai švenčia šimtadienį, valgykloje yra verdama košė ir visi abiturientai yra vaišinami manų, perlinių kruopų ar kažkokia kita koše, kokią sugalvoja valgykla“, – apie gimnazijos tradicijas pasakojo R. Mašurinienė.
Visgi, „Varpo“ gimnazijos direktorės teigimu, šimtadienis yra labiau simbolinė šventė, ji nebežymi tikro iki egzaminų likusio dienų skaičiaus.
„Mes juokaujame, ką reiškia šimtadienis, jei pirmas egzaminas vaikams yra jau pirmąją balandžio savaitę. Jokio 100 dienų nebėra, tai nebežymi jokios datos, tačiau ta tradicija išlikusi iš senesnių laikų, tai yra viena iš mokyklos baigimo švenčių ir mokiniai jos laukia“, – kalbėjo „Varpo“ gimnazijos direktorė.
Atsipalaiduoja vakare
Užsakymų dėl šimtadienių sulaukia ir renginių organizatoriai.
„Šimtadienius organizuoja patys vaikai, mes gauname užklausas dėl vedėjų. Mūsų vedėjai važiuoja ne vieni, sykiu važiuoja didžėjus, asistentai, garso ir šviesos operatoriai“, – pasakojo renginių organizavimo įmonės „Trys karaliai“ vadovė Reda Skirinskienė.
Anot jos, vakarinė šimtadienio dalis jau būna ne tokia oficiali, šventę organizuoja patys vaikai.
„Jie išsirenka vedėją ir tada jau su vedėju tariasi, ko jie nori ir tikisi. Temų dažniausiai nebūna, tai paliekama mokykloje. Nėra ir kažkokių papildomų programos dalių užsakytų, vedėjas dažniausiai pristato savo sudarytą programą. Tai būna vakarėlis, jaunuoliai tiesiog švenčia.
Kartais netgi tenka girdėti, kad šventė praėjo geriau nei išleistuvės“, – kalbėjo R. Skirinskienė.
Nors šimtadienio šventė atsieina žymiai pigiau nei išleistuvės, visgi jaunuoliams tenka pakloti iki kelių tūkstančių eurų.
„Šimtadienio šventei dažniausiai užtenka vedėjo, didžėjaus ir šviesų operatoriaus. Kainos yra skirtingos, priklauso nuo pasirinkto vedėjo. Visgi biudžetas gali svyruoti nuo 1 600 iki 2 500 eurų. Taip pat viskas priklauso ir nuo galimybių“, – įkainius vardijo R. Skirinskienė.
Ji teigė, jog organizuoti šimtadienį pradedama likus kiek daugiau nei mėnesiui iki norimos datos.
„Ši šventė dažniausiai vyksta vasario mėnesį, yra keletas užsakymų ir kovo pradžioje. Pirmųjų užklausų dėl vedėjų dažniausiai sulaukiame po Naujųjų metų“, – teigė „Trijų karalių“ vadovė.
Švenčia trankiai
VšĮ „Pramogų ryklys“ vadovas Linas Lapėnas tikino, jog šimtadienio šventėje jaunuoliai atsipalaiduoja, tai būna tik jų vakaras.
„Kadangi jie švenčia be tėvų, dažniausiai būna mažesnis biudžetas, bet švęsti jie nori trankiai. Per išleistuves būna mokytojai, direktoriai, jaunuoliai jų varžosi. O šimtadienis yra jau grynai jų šventė“, – pasakojo L. Lapėnas.
Pasak jo, šimtadienių organizatoriai nėra reiklūs, dažnai jiems nereikia net vedėjo.
„Labai daug programos nereikia, svarbiausia, kad būtų didžėjus. Išleistuvėse – taip, tada atsiranda atlikėjo poreikis, daugiau kažkokių programų. Šimtadienyje tikrai nereikia didelio užimtumo“, – patirtimi dalijosi „Pramogų ryklio“ vadovas.
Pasak jo, jei gimnazistai nusprendžia organizuoti vakarėlį, tai daro dažniausiai visa laida, dalyvaujančiųjų būna bent kelios dešimtys.
„Biudžetas labai priklauso nuo žmonių skaičiaus, kuo daugiau dalyvių, tuo didesnis biudžetas, tuo daugiau galima daryti. Bet dažniausiai nebūna mažai dalyvių, jeigu mato, kad norinčiųjų yra tik kokie 20 ar 30, tuomet jie net neorganizuoja.
Net jei dalyvių būna daugiau nei 100, vis tiek žmogui išeina apie keliasdešimt eurų, kartais kaina siekia net 100 eurų“, – dažniausiai susidarančias sumas už šimtadienio šventę įvardijo L. Lapėnas.
Tiesa, šiemet užklausų iš abiturientų jis kol kas nesulaukė.
„Šiais metais dar neturime nė vieno užsakymo. Kodėl, negaliu pasakyti, galbūt taupo pinigus ir nori susikoncentruoti į išleistuves. Šventė tikrai populiari, išskirtiniai metai, kada nėra užsakymų“, – svarstė „Pramogų ryklio“ vadovas.
