Primename, kad Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pasibaigus egzaminui iš karto pasidalijo ir visomis rašinių temomis. Abiturientai turėjo pasirinkti vieną iš jų. Temos skamba taip:
IŠPLĖSTINIS KURSAS
Grožinio teksto interpretavimas:
Abiturientai dalijasi įspūdžiais po lietuvių kalbos brandos egzamino: „Visi drebėjo, o aš šokau“
1. Jurgis Savickis. „Vagis“. Novelės interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas.
2. Giedrė Kazlauskaitė. „Debesų piemenė“. Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – kintantis žmogaus santykis su pasauliu.
Probleminio klausimo svarstymas:
1. Vytautas V. Landsbergis. „Alina“. Svarstomas klausimas – „Kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje?“.
Susiję straipsniai
2. Kristijonas Donelaitis. „Metai. Pavasario linksmybės“ (ištrauka). Svarstomas klausimas – „Ar kuklumas yra vertybė?“.
BENDRASIS KURSAS
Grožinio teksto interpretavimas:
1. Akvilina Cicėnaitė. „Tylos istorija“. Romano ištraukos interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – tėvų ir vaikų santykiai.
2. Maironis. „Vakaras Ant ežero Keturių Kantonų“ Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogaus išgyvenimai gamtoje.
Probleminio klausimo svarstymas:
1. Vytautas V. Landsbergis. „Simas“ Svarstomas klausimas – „Ar verta aukotis dėl tėvynės?“.
2. Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“. I dalis. „Bandymų dienos“ (ištrauka). Svarstomas klausimas „Ar lengva žmogui keisti savo įsitikinimus?“.
Ką pastebėjo?
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė svarstė, kad greičiausiai pati dėkingiausia tema abiturientams šįkart buvo apie elgesį gėrio ir blogio akivaizdoje.
Šiai temai pasiūlytas kūrinys – Vytauto V. Landsbergio novelė „Alina“.
„Ten labai daug galima pasiremti ir programine, ir neprogramine literatūra, ir istorijos žiniomis. Galų gale, suformuluota problema, kuri ir šiais laikais yra aktuali mūsų visuomenėje, ir iš tikrųjų tas problemas galima svarstyti.
Tai, manau, ji yra dėkingiausia, ir manau, kad daugiausia darbų bus sulaukta būtent šia tema“, – kalbėdama su Lrytas prognozavo pedagogė.
Antroji probleminio rašinio tema „Ar kuklumas yra vertybė?“, anot L. Bručkienės, yra suformuluota uždaruoju klausimu, ir čia jau kyla problema.
„Tai yra, į ją galima atsakyti arba taip, arba ne – vadinasi, vaikas, kuris nori svarstyti problemą, visų pirma turi ją susiformuluoti to klausimo pagrindu.
Tada jam dar reikia susiformuluoti, kaip jis analizuos ir kaip suvoks kuklumą, nes pateikti kontrargumentų arba sugalvoti kažkokią priešpriešą yra labai sudėtinga.
Kad kuklumas nebūtų vertybė, tai čia dar reikia labai tą kuklumą interpretuoti, kaip suvoksime kuklumą kaip tokį“, – svarstė L. Bručkienė.
Štai pirmadienį po egzamino abiturientė Tėja portalui Lrytas tikino pasirinkusi būtent šią temą.
„Mano manymu, kuklumas nėra vertybė – tiesiog daugumoje vietų jis kliudo“, – savo poziciją išsakė dvyliktokė.
„Tikiuosi“, – paklausta, ar turėtų įtikinti egzamino vertintojus, svarstė ji.
Pasak lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, čia svarbiausia – aiškiai argumentuoti savo poziciją.
„Viskas gerai, tik tu turi įrodyti. Kokiu kūriniu, kokiu kultūriniu kontekstu, kokiu kitokiu aspektu tu remsiesi, kad įrodytum tą teiginį? Tu turi įrodyti, kad yra vertybė, o kartais – kad nėra vertybė, tai aukščiausiais taškais vertinama tada, jeigu vaikas sugeba parodyti tos problemos sudėtingumą ir pasaulio prieštaringumą“, – konstatavo L. Bručkienė.
Tuo metu grožino teksto interpretavimo užduotis, pasak jos, mokytojų bendruomenėje netgi sukėlė šiokį tokį pasipiktinimą. Abiturientams pasiūlyta remtis J. Savickio kūriniu „Vagis“ ir kalbėti apie žmogiškumo išbandymą.
Pasak L. Bručkienės, tai yra novelė, kuri mokyklose analizuojama bene daugiausiai.
„Pasipiktinimas dėl to, kad labai daug nagrinėtas, interpretuotas šitas tekstas, ir, pavyzdžiui, gabiam vaikui susiformuluoti įdomias, autentiškas savo įžvalgas jau yra labai sudėtinga.
Jau labai daug šis tekstas nagrinėtas, ir tuomet parodyti savo literatūrinį išprusimą yra sudėtinga, nes iš esmės tu atkartosi tai, ką jau esi girdėjęs ir ką jau esi skaitęs.
Tai dėl to ir kilo diskusija, kad galėjo imti šio autoriaus kūrinį, bet galbūt ne tiek daug nagrinėtą – tai, sakyčiau, čia yra pavojus. Nes tos dvi temos – su K. Donelaičiu ir J. Savickiu – atrodo labai lengvos, bet gal labiau lengvos kaip gelbėjimosi ratai, negu kaip tos temos, kurios padės patiems stipriausiems“, – aiškino Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja.
Apskritai, vertino L. Bručkienė, pačios egzamino temos jos šiemet per daug nenustebino.
„Dalis kolegų irgi sakė, kad jos nustebino nebent savo nuspėjamumu, nes kad gali būti susiję su istorija, su pasirinkimais istoriniuose kontekstuose – tai dabar labai aktualu. Bet gal ir gerai, nes mes ir turime tikrinti tai, ko mes mokome vaikus.
Tik tiek, kad gal labiau mąstymo, nei konkrečių literatūros kūrinių“, – Lrytas sakė pedagogė.
Kai kur norėjosi tekstus patrumpinti
Mokytojos komentaru po egzamino pasidalijo ir NŠA atstovai. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Janina Dombrovskienė tikino, kad kai kurie pateikti kūriniai ją pačią maloniai nustebino.
„Iš privalomų autorių buvo skirta interpretuoti J. Savickio novelę „Vagis“. Tai – privalomo autoriaus tekstas, turbūt ne kartą ir analizuotas, pažįstamas mokiniams.
Be abejo, paties autoriaus kūryba yra gana sudėtinga, ypač prasmėms aiškinti, tai bus nelengvas iššūkis abiturientams. Pats tekstas, mano nuomone, galbūt šiek tiek ilgokas teksto interpretacijai“, – vertino mokytoja.
Galbūt, svarstė ji, pakaktų ir tik dalies nurodytos novelės – mat kūrinio siužetas vis tiek yra visiems gerai žinomas.
„Ir daugiau dėmesio mokiniai galėtų sutelkti į teksto raišką“, – aiškino J. Dombrovskienė.
Antrasis interpetacijai skirtas tekstas yra šiuolaikinės poetės kūrinys, tai – G. Kazlauskaitės eilėraštis „Debesų piemenė“. Pasak mokytojas, tekstas labai įdomus, šiuolaikiškas.
„Jame jautriai perteikiamas lyrinės subjektės santykis su pasauliu, asmeninės atsakomybės poreikis. Tekstas, manau, įdomus, tinkantis, šiuolaikiškas, atskleidžiantis dabartinio jauno žmogaus aktualias problemas.
Ko gero, jeigu reikėtų rinktis iš visų užduočių, aš, būdama abiturientė, rinkčiausi šitą“, – konstatavo J. Dombrovskienė.
Palankiai ji įvertino ir temą apie elgesį blogio akivaizdoje.
„Labai tinkamai parinkta tema. Manyčiau, kad daugelis programoje esančių kūrinių yra susieta su tema, ypač katastrofų laikotarpio literatūra. Ir, aišku, kontekstų išmanymas padėtų atskleisti šią temą“, – pažymėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė.
Visgi ji svarstė, kad greičiausiai populiaresnė tema abiturientų gretose bus apie kuklumą kaip vertybę.
„Kalbėti apie vertybes, manau, taip pat nekils labai daug klausimų. Tekstas, be abejo, yra archajiškas, tačiau manyčiau, kad abiturientai turėtų įveikti šitą temą“, – neabejojo J. Dombrovskienė.
Bendruoju kursu (B lygiu) egzaminą laikę abiturientai galėjo rinktis interpretuoti romano ištrauką. Tai – A. Cicėnaitės „Tylos istorija“.
Pasak mokytojos, A. Cicėnaitės tekstas yra labai vaizdingas, įtaigus, su aiškiu siužetu ir gerais nukreipiamaisiais klausimais.
„Tačiau vėlgi, mano požiūriu, yra šiek tiek per ilgas. Gali kilti pavojus atpasakoti“, – pastebėjo J. Dombrovskienė.
Antrasis tekstas – Maironio eilėraštis „Vakaras Ant ežero Keturių Kantonų“, o vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogaus išgyvenimai gamtoje.
„Lietuvių literatūros klasiko tekstas yra tinkamas – geri, aiškūs nukreipiamieji klausimai, padėsiantys mokiniui formuluoti mintis, atkreipti dėmesį. Manyčiau, kad taip pat turėtų būti analizuotas tekstas per pamokas“, – aiškino mokytoja ekspertė.
Probleminio klausimo svarstyme abiturientams pasiūlyta remtis Vytauto V. Landsbergio kūriniu „Simas“ ir atsakyti į klausimą, ar verta aukotis dėl tėvynės.
Tai, anot mokytojos – visgi provokuojantis klausimas.
„Manyčiau, kad šita tema galbūt neturėtų būti populiari – ko gero, imsis antros temos“, – prieš egzaminą prognozavo pedagogė.
O antrasis siūlomas klausimas – „Ar lengva žmogui keisti savo įsitikinimus?“ Siūloma remtis V. Mykolaičio-Putino ištrauka iš kūrinio „Altorių šešėly“.
„Manyčiau, ši tema ir bus populiariausia tarp abiturientų, laikiusių egzaminą B lygiu.
Tai manau, kad šiais metais užduotys atitinka bendrųjų programų reikalavimus. Be abejo, yra ir šiokių tokių pavojų dėl, sakyčiau, tekstų apimties, galbūt tokių provokuojančių klausimų, bet manyčiau, kad mūsų abiturientams pasiseks išlaikyti egzaminą“, – konstatavo J. Dombrovskienė.
Nudžiugo dėl K. Donelaičio
Savo komentarą po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino taip pat pateikė papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Morta Inkrataitė, kuri pasidalijo ir jau išgirstais abiturientų įspūdžiais.
„Šių metų temos pasirodė pakankamai aiškios ir suprantamos. Jos nebuvo dirbtinai komplikuotos, todėl mokiniai turėjo galimybę parodyti savo gebėjimus. Manau, kad daugeliui abiturientų temos buvo prieinamos ir leido atsiskleisti jų sukauptoms žinioms.
Mokiniai jau spėjo pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais. Daug kas džiaugėsi egzamine radę Kristijoną Donelaitį – paradoksalu, tačiau dažnai būtent vienas mažiau mėgstamų autorių tampa malonia staigmena egzamino dieną“, – teigė mokytoja.
Visgi, anot M. Inkrataitės, dalis mokinių galėjo suklysti pasirinkdami, jų manymu, lengvesnę temą. Mat kartais būtent toks pasirinkimas sukuria klaidingą saugumo jausmą – mokiniai pernelyg atsipalaiduoja ir padaro elementarių klaidų, kurių įprastai išvengtų.
„Tačiau nemanau, kad šiame egzamine buvo labai lengva „paslysti“ vien dėl temos pasirinkimo. Galutinį rezultatą lemia ne tik tema, bet ir argumentavimo kokybė, teksto struktūra, kalbos taisyklingumas, gebėjimas analizuoti pateiktus tekstus. Net jei mokinys praranda kelis taškus dėl nepakankamai tikslaus temos supratimo ar silpnesnio rėmimosi pateiktu kūriniu, tai nebūtinai drastiškai paveikia galutinį įvertinimą.
Svarbiausia buvo nepamiršti, kad būtina remtis pateiktu tekstu ir jį analizuoti. Po egzamino jau girdėjau apie atvejus, kai mokiniai pernelyg susitelkė į savo žinias ir argumentus, tačiau nepakankamai dėmesio skyrė pačiam egzamino lape pateiktam kūriniui. Tai esminė klaida, nes gebėjimas analizuoti duotą tekstą yra vienas svarbiausių vertinimo kriterijų.
Per pastaruosius kelerius metus mokytojai jau priprato prie gana dažnai besikeičiančios ir ne visada vienareikšmiškai interpretuojamos informacijos. Todėl šių metų egzamine manęs niekas ypač nenustebino. Temos buvo tokios, kokių buvo galima tikėtis pagal programą ir viešai pateiktą informaciją, todėl didesnių netikėtumų ar prieštaravimų nepastebėjau“, – komentavo „Alfa klasės“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Abiturientų įspūdžius po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino bei kitą svarbią informaciją, susijusią su brandos egzaminais, rasite ČIA.