Abiturientai – jau po pirmojo iššūkio: egzamine rašė apie kuklumą, elgesį blogio akivaizdoje Pasidalijo šviežiais įspūdžiais

Būtent lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas (VBE) yra vienintelis privalomas visiems abiturientams, siekiantiems gauti brandos atestatą ir taip užverti mokyklos duris.

Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), šiemet šį egzaminą laikyti pasirinko per 27,2 tūkst. IV gimnazijos klasės mokinių (dvyliktokų), t. y. 1,2 tūkst. daugiau nei praėjusias metais.

Egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikyti pasiryžo 17,9 tūkst. (pernai – 17,5 tūkst.), bendruoju (B) kursu – 9,3 tūkst. (pernai – 8,5 tūkst.) jaunuolių.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrosios dalies struktūra, forma ir užduotys išlieka tokios pačios kaip ir praėjusiais metais. Egzamino metu kandidatai turi pasirinkti arba svarstyti probleminį klausimą, arba rašyti teksto interpretaciją. Jo trukmė – 4 valandos.

Egzaminui jau visai priartėjus prie pabaigos, abiturientų įspūdžių į vieną iš Vilniaus gimnazijų išgirsti atvyko ir Lrytas.

„Egzaminas buvo tikrai įveiktas – manau, visai pasisekė su temomis. Buvo Jurgio Savickio, Vytauto V. Landsbergio, Kristijono Donelaičio tekstai.

Atėjau ramus, susikaupęs – jaučiu, kad visai gerai parašiau“, – pasakojo sostinės Užupio gimnazijoje egzaminą laikęs abiturientas Lukas, iš egzamino išėjęs likus maždaug valandai iki jo pabaigos.

Pats jis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui ruošėsi savarankiškai, korepetitorių paslaugomis nesinaudojo.

„Bet tikrai žinau žmonių, kurie turėjo (korepetitorių, – aut.past.), ir užtat į egzaminą atėjo daug labiau pasiruošę negu aš. Bet manau, kad man tai kojos tikrai nepakišo. Jeigu žmogus kreipia dėmesį pamokose, tai egzaminą jis šimtu procentų išlaikys“, – įsitikinęs jaunuolis.

Lukas tikisi iš abiejų dalių iš viso gauti apie 70–80 balų – netrukus ketina stoti į vaidybą, tad lietuvių kalba jam – svarbi.

„Dėl to aš labiausiai ir jaudinuosi būtent dėl lietuvių egzamino. Dabar jaučiu tokį palengvėjimą, kad įveikiau, ir kiti egzaminai bus jau lengvesni“, – prisipažino abiturientas.

Tiesa, kur kas daugiau jaudulio Lukui kelia stojamieji egzaminai į išsvajotą specialybę, kurie vyks birželio 15–20 dienomis.

„Visas dėmesys į stojamuosius. Bet žinoma, kad ir čia yra labai svarbu“, – tikino vaikinas, dar besiruošiantis ir matematikos, anglų kalbos ir istorijos baigiamiesiems patikrinimams.

Abiturientė Tėja egzaminą taip pat parašė gana greitai – visų 4 valandų jai neprireikė.

„Nebuvo labai sunkios temos, tai ir pats egzaminas nebuvo labai sunkus – ir laiko užteko. Per bandomąjį gal to laiko labiau pritrūko, bet kažkaip šį kartą labai greitai“, – džiaugėsi mergina.

Tėja rinkosi rašyti tema apie tai, ar kuklumas yra vertybė.

„Mano manymu, kuklumas nėra vertybė – tiesiog daugumoje vietų jis kliudo“, – savo poziciją išsakė dvyliktokė.

„Tikiuosi“, – paklausta, ar turėtų įtikinti egzamino vertintojus, svarstė ji.

Tėja ketina mokytis kineziterapijos, tačiau sparnus netrukus kels į užsienį.

„Tai man egzaminai nėra labai svarbūs, bet norisi gerų rezultatų. Buvau mąsčusi ir galvojusi likti Lietuvoje, bet dėl visos situacijos pamaniau, kad užsienyje būtų smagiau ir daugiau patirties“, – pasakojo abiturientė.

Mergina taip pat tikino, kad egzaminui ruošėsi su korepetitore – esą kai kuriems kūriniams dėmesio skyrė daugiau, kitiems – kiek mažiau, bet dabar rinkosi tuos kūrinius, kurie yra universalesni.

Dvyliktokas Kasparas taip pat dalijosi, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu per daug nenusivylė.

„Aš rašiau probleminį klausimą, nes interpretacijų nemoku rašyti. Rašiau apie tai, kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje. Buvo duotas tekstas iš Vytauto V. Landsbergio novelės, tai juo ir rėmiausi. Kitas tekstas buvo iš K.Donelaičio, tai kadangi nesuprantu, juo net nebandžiau remtis“, – pasakojo Kasparas.

Temos, pasak jo, šiemet parinktos tikrai labai neblogai.

„Galvojau, kad bus blogiau. Aš žiūrėjau tik į tą vieną temą, nes iš pradžių žiūrėjau į tekstus – jeigu suprantamas tekstas, tada žiūriu į temą, tai pažiūrėjau tik į tą vieną temą ir ji man atrodė normali. Tikrai nebuvo per sunku“, – tikino jaunuolis.

„Tiesiog reikia skaityti knygas, kurias užduoda perskaityti – ir tikrai bus ramu. Aš manau, kad jokių korepetitorių tikrai nereikia. Jeigu nuoširdžiai dirbi per pamokas, skaitai knygas, to tikrai užtenka“, – sėkmės paslaptimi dalijosi Kasparas.

Iš antrosios dalies jis tikisi gauti apie 50 taškų, bet didesnį dėmesį visgi kreipia į dar laukiančius kitus egzaminus.

„Iš lietuvų aš nieko nesitikiu. Bus kaip bus. Istorijai, matematikai yra lūkesčių, lietuvių – nėra“, – prisipažino abiturientas, ketinantis studijuoti politikus mokslus.

„Lietuvių kalba svarbu, bet istorija man svarbiausia. Ir anglų – gal net šimtuko, jeigu pavyks“, – sakė Kasparas.

Kartu su juo iš egzamino išėjęs Liudvikas nedrįso prognozuoti, kokio rezultato sulauks.

„Bet labai norėčiau gauti virš 60 taškų iš visko sudėjus. Būtų smagu“, – svarstė jis.

„Kaip su mano įdėtom pastangom, tai būtų toks realus rezultatas. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad dėjau labai daug pastangų“, – tikino Liudvikas, pridūręs, kad taip pat svajoja apie politikus mokslų studijas.

Šalia Užupio gimnazijos sutikta Smiltė rinkosi rašinyje svarstyti apie kuklumą.

„Visai neblogai sekėsi. Rašiau apie tai, ar kuklumas yra vertybė. Viską prisiminiau, tai viskas buvo gerai“, – tikino ji, nors atrodė ir šiek tiek nusiminusi.

„Šiaip viską padariau, džiaugiuosi. Tik gal dar toks stresas nuo rašymo“, – savo būseną paaiškino mergina.

Daugiau pastangų egzaminams ji tikino dėjusį pastarąjį mėnesį, bet kiek gali gauti iš lietuvių kalbos – neprognozuoja.

„Bijau prisišnekėti“, – šyptelėjo Smiltė.

Pasibaigus lietuvių kalbos ir literatūros VBE Nacionalinė švietimo agentūra pasidalijo ir visomis šio egzamino užduotimis. Jos atrodo taip:

1. Jurgis Savickis. „Vagis“.

Novelės interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas.

2. Giedrė Kazlauskaitė. „Debesų piemenė“.

Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – kintantis žmogaus santykis su pasauliu.

1. Vytautas V. Landsbergis. „Alina“.

Svarstomas klausimas – „Kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje?“.

2. Kristijonas Donelaitis. „Metai. Pavasario linksmybės“ (ištrauka).

Svarstomas klausimas – „Ar kuklumas yra vertybė?“.

1. Akvilina Cicėnaitė. „Tylos istorija“.

Romano ištraukos interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – tėvų ir vaikų santykiai.

2. Maironis. „Vakaras Ant ežero Keturių Kantonų“

Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogaus išgyvenimai gamtoje.

1. Vytautas V. Landsbergis. „Simas“

Svarstomas klausimas – „Ar verta aukotis dėl tėvynės?“.

2. Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“. I dalis. „Bandymų dienos“ (ištrauka).

Svarstomas klausimas „Ar lengva žmogui keisti savo įsitikinimus?“.

Primename, kad neišlaikę egzamino antrosios dalies kandidatai galės ją perlaikyti pakartotinėje sesijoje, o perlaikant pasirinkti, kokiu kursu – A ar B – nori perlaikyti. Prašymą dėl perlaikymo kandidatai turės pateikti savo mokyklos vadovui per dvi dienas paskelbus rezultatus. 

NŠA duomenimis, pagrindinėje egzaminų sesijoje dalyvaus 27,8 tūkst. III gimnazijos klasės ir 29,6 IV gimnazijos klasės mokinių. Bendrai sesijoje egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. mokinių daugiau nei 2025 m.

Populiariausių pasirenkamų laikyti egzaminų penketas nesikeičia ir šiemet: pirmoje vietoje matematika (27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 23,3 tūkst. dvyliktokų), toliau rikiuojasi anglų kalba (23,7 tūkst. vienuoliktokų ir 19,5 tūkst. dvyliktokų), biologija (12,6 tūkst. vienuoliktokų ir 10,3 tūkst. dvyliktokų), istorija (11,2 tūkst. vienuoliktokų ir 9,4 tūkst. dvyliktokų) ir geografija (8,5 tūkst. vienuoliktokų ir 6,7 tūkst. dvyliktokų).

Nuo šių mokslo metų visiems egzaminams taikoma vienoda išlaikymo riba – 25 taškai. Maksimalus galimas taškų skaičius iš abiejų egzamino dalų yra 100. Pirmoji egzamino dalis sudaro 40 proc., antroji dalis – 60 proc. galutinio rezultato, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: pirmoji dalis – 30 proc., antroji dalis – 70 proc.

Galutinis egzamino rezultatas susideda sumuojant egzamino pirmosios ir antrosios dalių taškus, kurie konvertuojami į balus.

Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 19 d., o pakartotinė sesija baigsis liepos 13 d.

Kandidatai pakartotinėje sesijoje galės perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet pirmą kartą – ir matematikos egzamino antrąją dalį, jei pagrindinėje egzaminų sesijoje jo išlaikyti nepavyks. Vienuoliktokams, jei jų netenkins laikytos pirmosios egzamino dalies įvertinimas, perlaikymas neorganizuojamas.

Pakartotinėje sesijoje egzaminus galės laikyti tik tie mokiniai, kurie pagrindinėje sesijoje nedalyvavo dėl pateisinamų, objektyvių priežasčių. Apeliacijos teikiamos po viso valstybinio brandos egzamino.

Planuojama, kad pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 16 d., išskyrus pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų antrųjų dalių rezultatus.

Visų egzaminų rezultatus po apeliacijų planuojama paskelbti liepos 30 d.

Pirmadienį taip pat prasideda pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti beveik 13 tūkst. pirmakursių, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Šiemet brandos egzaminuose – ir dar viena naujovė, atsiradusi reaguojant į šių dienų aktualijas. Atsižvelgdama į galimas grėsmes ir nenumatytus įvykius, NŠA patikslino veiksmų algoritmą kilus oro pavojui.

Algoritmas aiškiai apibrėžia procedūras oro pavojaus paskelbimo atveju, užtikrinant dalyvių saugumą ir egzaminų organizavimo tęstinumą.

„Mūsų žinutė yra paprasta: susipažinkime su algoritmais ir įvykus oro pavojui ramiai vadovaukimės nurodyta veiksmų seka. Negalime numatyti, kas ir kada gali nutikti, tačiau žinodami šiuos galimus reagavimo veiksmus iš anksto, vykdytojai gali užtikrintai vykdyti egzaminus, o mokiniai sklandžiai juos laikyti“, – kiek anksčiau sakė NŠA vadovas S. Šabanovas.

Algoritme išskirta, kokia veiksmų seka vadovautis kiekvienam egzamino dalyviui: kandidatui, vykdytojui, egzamino vykdymo centro administratoriui. Algoritmas apima scenarijus tiek prieš egzaminą, kandidatui dar nesant egzamino vykdymo centre, jau atvykus į centrą, ir egzaminui vykstant.

Jei egzaminas būtų pertrauktas dėl paskelbto oro pavojaus, jį atšaukus ir mokiniams grįžus į egzamino patalpą, jie galėtų rinktis: tęsti egzaminą, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui; netęsti egzamino, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui; netęsti egzamino ir per 2 d. d. teikti prašymą mokyklos vadovui perkelti į pakartotinę sesiją.

„Atkreipiu mokinių tėvų dėmesį, kad jie privalo laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Mokinių saugumu oro pavojaus atveju rūpinsis egzamino vykdymo centre dirbantys atsakingi asmenys. Oro pavojaus atveju negalima pasiimti mokinių iš egzamino vykdymo centro ir trikdyti civilinės saugos procedūrų“, – akcentavo NŠA vadovas.

Pastarąsias kelias savaites šalies mokyklos ir savivaldybės susitikimuose su NŠA ir kitų atsakingų institucijų atstovais buvo konsultuojamos dėl civilinės saugos reikalavimų, savo mokyklų planų peržiūros. Konsultacijų metu pristatyti ir aptarti egzaminų vykdymo algoritmai.

Pažymima, kad apie egzaminų eigą oro pavojaus atveju bus informuojama NŠA kanalais (interneto svetainėje, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje), svarbi informacija bus platinama žiniasklaidos priemonėms.