Kaip ir tuomet, šiandien didžiausias įmonės darbuotojų galvosūkis – kaip palengvinti žmonių gyvenimą ir automatizuoti įvairias paslaugas. Juk skaičiuojama, kad po 5 – 10 metų išmanieji įrengimai ir pažangios automatinio valdymo sistemos bus tokios galingos, kad galės dirbti vietoje maždaug 50 proc. aptarnavimo srityje besisukančių žmonių.
„Mes kuriame sprendimus, kurie yra skirti mažmeninei rinkai. Pavyzdžiu gali būti dirbtinio intelekto sprendimai dėl bankų pinigų valdymo bankomatuose: sistema automatiškai stebi ir planuoja, kiek, kur, kokių pinigų į kokius skyrius reikia atvežti. Panašiai ir su mažmenine prekyba, kur prognozuojamos prekės, kiek, kur ir kokių prekių nupirks, kad reikiamu momentų jų būtų lentynose. Šios automatinės sistemos pakeičia žmones, kurie priima tuos sprendimus“, – kalba D.Dilijonas.
Kuria įtaisus roboto rankoms ir įtaisams valdyti
Įmonės veikla įdomi dar ir tuo, kad čia mokslininkai išranda, kuria prietaisus, kurie padės ligoniams ir neįgaliesiems geriau jaustis ir kokybiškiau gyventi.
Bendrovės mokslinių tyrimų vadovas, KTU Informatikos fakulteto docentas Rytis Maskeliūnas šiandien yra atsakingas už tai, kad būtų sukurti prietaisai, klausantys kūno nevaldančių žmonių. Kartu su Izraelio kompanija Lietuvos mokslininkai šiuo metu kuria įtaisus roboto rankoms ir kitiems įrenginiams valdyti, kuriuos nejudantis žmogus galėtų valdyti balsu, žvilgsniu, pūtimu ar panašiu veiksmu.
„Mūsų darbo dalis yra ištirti bei sukurti įtaiso ir žmogaus sąveiką, siekiant suprasti ką neįgalusis, nešnekantis ir nejudantis asmuo nori mums pasakyti, o dar svarbiau – ką turi padaryti toks jo negalią atstojantis prietaisas, kaip roboto ranka. Pavyzdžiui pūstelėti į vamzdelį, jeigu kažko nori. Nukreipti žvilgsnį į tam tikrą pusę. Ištaisyti mimiką. Pajudinti liežuvį. Tuo tarpu projekto partneriai užprogramuos pačios rankos judėjimo mechanizmą: kokia koordinate, kokiu laiko momentu ranka turi nuvažiuoti link objekto atlikti veiksmo“, – pasakoja R.Maskeliūnas. Akivaizdu kad tokio tipo novatoriškos sistemos ženkliai pagerintų neįgaliojo gyvenimo kokybę, žmogus taptų mažiau pažeidžiamas socialiai, labiau nepriklausomas, pagerėtų dvasinė savijauta“.
Panašų valdymo būdą būtų galima pritaikyti įvairiems įtaisams, pradedant neįgaliojo vežimėlio valdymui, kuris galėtų pats orientuotis pažįstamoje aplinkoje, baigiant radiju ar televizoriumi.
Padės bendrauti su nekalbančiais
Anot mokslininko, šio tyrimo eigoje kilo dar viena mintis: „Žmogui reikia ne tiek rankos, kuri yra brangus produktas, kiek galimybės bendrauti ir jaustis kuo mažiau priklausomu“. Tai svarbu kūno nevaldantiems ligoniams, pacientams po reanimacijos ir pan.
Tad R. Maskeliūnas pamini, kad toks ligonis galėtų „kalbėti“, rašydamas žinutę, akies vyzdžio judesiais, mykimu, lengvai judinant pirštą ar pučiant į specialų prietaisą. „Ligoninėse dažna situacija, kai su nejudančiu ir nekalbančiu žmogumi bendraujama klausimyno pagalba. Ligoniui skaitomi klausimai, o jeigu atsakymas teigiamas, žmogus turi, pavyzdžiui, pamirksėti. Taigi, jeigu žmogus nori tiesiog atsigerti, o šis pasiūlymas sąrašo gale, jam reikia išklausyti daug klausimų, net neminint aplinkybių kai kartais dėl laiko stokos medikams belieka vadovautis tik prie paciento pajungtų gyvybę palaikančių prietaisų rodmenimis“, – situaciją apibrėžia R.Maskeliūnas. Jis pateikia pavyzdį, kaip galima būtų padėti tokiam žmogui, jeigu jis gali maždaug pusę centimetro pajudinti pirštą. Ligonis ant piršto uždedamas judesį fiksuojantis žiedas. Kartu su kolega Vidu Raudoniu sukurtas prietaisas fiksuotų judesį, apšvietimo lygį ir kitus parametrus, o pacientas vos judindamas pirštą galėtų pranešti apie savo poreikius.
Mokslininkas pasakoja, kad panašūs įrenginiai gali padėti ir sergantiesiems Huntingtono liga. „Šiems ligoniams po truputį atrofuojasi nervinė sistema, jie ima nevaldyti galūnių, nefokusuoti regos. Bendradarbiaujant su Huntingtono ligos asociacija kilo mintis, kad būtų galima sukurti nedidelę sistemėlę, kuri brangiai nekainuotų, bet padėtų sergantiesiems ir jų artimiesiems. Tai būtų programinis kodas, įdiegiamas bet kokiame kompiuteryje. Pacientas naudodamas mūsų sukurtus įtaisus galėtų pūtimu, lietimu, žvilgsniu (priklausomai nuo negalios tipo, laipsnio) pranešti savo mintis aplinkiniams“, – kalba R.Maskeliūnas.
D.Dilijonas tuo tarpu mini, kad tai ne pirmi ir toli gražu ne paskutiniai moksliniai tyrimai ir bandymai, kuriuos atlieka jų įmonė.
„Mūsų įmonėje nėra taip, kad padarėme tyrimą ir jis pasibaigė. Tyrimai pas mus vyksta visą laiką, lygiagrečiai su kita veikla, – kalba D. Dilijonas. – Taip yra todėl, kad tiek bendrovės įkūrėjai, tiek bendradarbiai yra su mokslu susiję žmonės, turintys mokslinius laipsnius“.
Žinoma, direktorius pripažįsta, kad užsiimti tyrimais – visuomet rizikinga, juk sugalvotoji hipotezė gali ir nepasitvirtinti. Vis tik D.Dilijonas teigia, kad būtent mokslo išlavintas mąstymas leidžia šias rizikas sumažinti iki minimumo. „Esame tokia įmonė, kurios nariai susiję su universitetu, tad puikiai žinome, kaip mokslas ir verslas gali sąveikauti. Tuo skiriamės nuo kitų bendrovių“, – aiškina direktorius.
