Vokietijos Maxo Plancko instituto mokslininkai sukūrė milimetro dalies dydžio robotą, kuris gali keliauti krauju. Patobulintas ir šio mechanizmo judėjimas. Mini robotas ateityje galės padėti įvairių susirgimų kamuojamiems žmonėms.
Žinoma, pastaraisiais metais buvo sukurta įvairių panašių mini robotų, kurie veikė skirtingais būdais. Šių robotų veiklai visuomet trukdė energijos šaltinio problema. Sukurti tokį pat mažą variklį yra pernelyg sudėtinga. Mokslininkai išbandė ir įvairius chemikalus, aktyvuojamus organizmo viduje, kurie galėtų pasitarnauti kaip kuras robotui. Be to, naudojami ir išorėje esantys magnetai, kurie padėtų robotams judėti. Tačiau efektas nebuvo toks jau tobulas.
Kita problema buvo ta, kad kūno skysčiai veikia pagal kitus, ne Niutono, dėsnius. Žinant šias problemas, mokslininkai visgi išrado robotą, kuris gali judėti išorėje esančių magnetų dėka, bet kitokiu būdu.
Idėja dėl naujojo roboto veikimo principo kilo žiūrint į moliusko kriauklę, kuri juda atidarydama ir uždarydama savo kiautą. Robotas juda atidarinėdamas ir uždarinėdamas savo „geldeles“. Šis „geldelių klapsėjimas“ atsiranda dėl magneto veikimo. Taigi, robotas pats save tempia per skystį. Taigi, ne taip, kaip senuoju būdu magnetai iš išorės nukreipdavo robotą reikiama linkme, dabar magnetai tiesiog sukelia „klapsėjimą“, kurio pagalba robotas juda pats. Tai svarbu todėl, kad senuoju magnetinio valdymo būdu geriausia buvo „traukti" tik vieną mini robotą.
Kadangi naujasis robotas neturi motoro, jį galimą pagaminti labai mažą (bandomieji prietaisai buvo 800 mikronų ilgio ir 300 mikronų pločio). Tokio dydžio robotas gali plaukioti kraujyje, akių obuoliuose ir bet kur, kur yra skysčio.
Be to, mažieji robotai gali būti spausdinami 3D printeriu. Daugybę jų galima valdyti vienu magnetu.
Panašu, kad šie prietaisėliai galėtų būti pasitelkti kovoje su augliais ar pakeistų trūkstamas organizmo medžiagas, pvz, dylant sąnariams.
Dronai – veža siuntinius ir filmuoja sportą
Siuntų pristatymui dronus įdarbinti norėtų daug kompanijų. Kinijos „SF Express“ šioje srityje žengė pirmuosius žingsnius, o JAV „Amazon“ kovoja dėl tokios teisės. Juodus „SF Express“ furgonėlius galima pamatyti bet kuriame didesniame Kinijos mieste ar Honkonge. Šioje kompanijoje dirba 25000 žmonių, bendrovei priklauso ir 15 lėktuvų, tarp jų ir Boingas 737-300. Taip pat šioje flotilėje yra ir dronas su aštuoniais propeleriais. Jis buvo pastebėtas skrendantis maždaug 100 metrų aukštyje virš Šendženo, kuriame yra įsikūrusi „SD Express“ būstinė. Dronas gabeno paketus, kuriuose buvo kompanijos laiškai.
Kinijos siuntų rinkoje siaučia didžiulė konkurencija. Šioje šalyje siuntų kiekis nuo 2008 iki 2013 metų išaugo šešis kartus.
Ir tai vyksta ne tik Kinijoje. JAV komercinį dronų naudojimą draudžia Federalinė aviacijos administracija. Tačiau „Amazon“ kovoja, kad galėtų eksperimentuoti su dronais. Kol kas „Amazon" tvirtina nenorinti skraidinti dronų virš miestų ar gyvenviečių, o tik daryti eskperimentus su dronų naudojimu nuosavose kompanijos teritorijose.
O kad dronų technologijos vis tobulėja, galima matyti įvairiausių pavyzdžių pagalba. Štai JAV buvo sukurtas dronas „šuo“, kuris oru seka savo „šeimininką“. „Šeimininkui" tereikia spausti mygtukus ant riešo prisegtoje apyrankėje. Toks dronas šauniai filmuoja sportą, pvz., automobilių lenktynes.
Įdomieji japonų robotai – žaislai
Japonai taip pat nuolat kuria netikėtus ir įdomius prietaisus. Pavyzdžiu gali būti 2.1 metro aukščio robotas dinozauras „TE Saurus“, kuris yra valdomas išmaniųjų telefonų programėlių pagalba.
Šių programėlių pagalba galima priversti dinozaurą vaikščioti ar šokinėti, o įrenginį pakračius, dinozauras ima loti. „TE Saurus" taip pat gali žaisti paprastus žaidimus, kai žmogus atsako į programėlės užduotus klausimus.
Dar viena įdomybė – tai „Omrono" trikojis robotas, kuris gali neintensyviame lygmenyje žaisti stalo tenisą. Robotas stebi savo oponentą – žmogų, nuspėja kamuoliuko trajektoriją ir atmuša. Robotas gali nuspręsti ir neatmušti kamuoliuko. Juk taip įdomiau. Be to, robotas savo raketę visuomet stengiasi pakreipti taip, kad žmogui būtų patogiau atmušti.
Šis prietaisas ateityje greičiausiai bus naudojamas gamyklose, kur robotai galės žmogui suteikti daugiau pagalbos.
Ir dar iš japoniškų įdomybių – „Toshibos“ sukurta robotė panelė „Aiko Chihira“, kuri gali suprasti žmonių gestus. Panelė taip pat gestų pagalba moka prisistatyti. Kol kas robotė moka išreikšti tik kelias mimikas, tačiau iki 2020 m. tikimasi, kad ši panelė taps komunikabilesnė. Ji bus skirta bendrauti gestais, pvz., su vyresniais žmonėmis sergančiais demencija, juos prižiūrėti.
