Be to, norėdami palengvinti Parkinsono ir panašių ligų diagnostiką, to paties universiteto tyrėjai sukūrė ir specialų įrenginį, kuri analizuoja žmogaus judesius ir automatiškai nustato, ar nėra patologinių pakitimų. Apie tai kalbame su VGTU Biomechanikos katedros vedėju dr.doc.Juliumi Griškevičiumi.
Kokius įdomius prietaisus šiuo metu konstruojate ar tobulinate? Kam jie bus naudingi?
Tyrinėjame, kaip iš techninės pusės, per inžinerinius sprendimus, pagerinti žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui, žmogui įtariama Parkinsono liga ar esencialinis tremoras. Inžineriniai sprendimai gali padėti anksčiau nustatyti tikslią ligos diagnozę.
Kaip tai veikia?
Dabar didžioji problema ta, kad laboratoriniai testai, pvz., kraujo tyrimas, minėtų ligų neparodo. Todėl esminė dalis tokių susirgimų nustatoma tik vėlesnėse stadijose, kai jau plika akimi yra matomi ligos požymiai, yra pažeidimų. Diagnozavimui šiuo metu yra daromi tik specialūs fizinio judėjimo testai. Mes, iš inžinerinės pusės matome, kad dabartinė diagnostikos metodika yra labai subjektyvi, smarkiai priklauso nuo gydytojo patirties.
Ką mes darome?
Na, kiekvieno iš mūsų išmaniajame telefone yra jutikliai. Mes irgi naudojame jutiklius, jie kiek kitokie nei telefonuose, bet iš esmės veikia panašiai.
Yra sukurtas specialus įtaisas, kurį sudaro belaidžiai judėjimo inercijos matavimo jutikliai. Jie tvirtinami prie paciento rankos ir prie įprastinio kompiuterio. Šie jutikliai matuoja rankos judėjimo parametrus.
Tiriamam žmogui kompiuterio ekrane rodomi judesiai, kuriuos jis turi pakartoti. Jutikliai judesių matavimo duomenis perduoda kompiuterinei programai „Bluetooth“ ryšiu, o mokslininkų sukurta sistema automatiškai juos apdoroja ir nustato paciento unifikuotą Parkinsono ligos reitingavimo įvertinimą.
Ir tai, tikriausiai, ne vienintelis įrenginys, kurį kuriate?
Taip. Tarkime, žmogui įvyko insultas, kita liga, kai žmogus nebėra 100 proc. fiziškai aktyvus, bet reabilitacija gali padėti. Fizioterapeutai skiria mankštas, o mes kuriame metodus, kaip įvertinti, ar mankšta veiksminga žmogui. Ilgalaikėje perspektyvoje, manoma, kad tai nebus atskiras įrenginys, o patobulintas treniruoklis, atliekantis žmogaus judesių matavimus. Jis fiksuos judesių pakitimus, kurių neįmanoma pamatyti plika akimi.
Ar daug lietuviškų biomechaninių inovacijų yra pritaikoma mūsų šalyje?
Lietuva nedidelė šalis, nesame finansiškai turtingi, tačiau pakankamai stiprūs žiniomis. Lietuvos ligoninės perka medicininę įrangą, kuri nėra pagaminta Lietuvoje. Todėl, be abejo, būtų sunku lygioje vietoje įkurti įmonę ir konkuruoti su didžiausiais pasaulio gamintojais. Tačiau lietuviai jau pradeda kurti įmones, kurios nebijo rizikuoti. Jos investuoja į mokslą, jos uždirba, mato tame prasmę. Viena iš tokių sričių – ortopedija. Kuriami lietuviški protezai, kurie implantuojami į kūną. Kaune yra IT įmonių klasteris, kur dirbama su medicinos sritimi. Jie yra sukūrę elektrokardiogramos diagnozės sistemas.
Kuo jums pačiam įdomi biomechanika?
Medicina be šiuolaikinės įrangos – nebe medicina. Gydytojas turi matyti, kas darosi žmogaus kūne. O mes galime jam pagelbėti kokybiškiau dirbti. Tai tokia sritis, kur galima nemažai nuveikti.
Pasaulio laboratorijose yra kuriama neįtikėtinų įrenginių. Kaip manote, kurie jų ateityje būtų ypač naudingi mūsų medicinoje?
Ateityje medicina bus labiau robotizuota. Tarkime – robotizuota chirurgija, kai robotas padeda atlikti operacijas. Tuomet įrenginys pagelbėja gydytojui daryti tikslesnius sprendimus, žymiai sutrumpėja operacijos laikas, žmogus gali žymiai greičiau sugrįžti į gyvenimą. Galų gale, tas pats gydytojas pavargsta, o robotas – ne.
Nežinau, kada Lietuvoje tokį įrenginį turėsime, nes jis kainuoja milijonus. Prietaisai tiek dabar, tiek ateityje galės pakeisti kai kurias žmogaus kūno dalis. Tai protezai, širdies stimuliatoriai, dirbtinė širdis, regėjimo atstatymas ir pan. Taigi, mokslininkams dar teks įveikti tikrai nemažai iššūkių.
