Pasaulyje populiarėja išmanieji namai ir biurai, o mes apie lietuviškų namų „protingus“ sugebėjimus kalbamės išmanių namų sistemų kūrėju, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko sistemų laboratorijos vedėju ir įmonės „Fėjana“ vadovu Arūnu Vrubliausku.
Ką šiandien reiškia „protingas“ namas? Kaip vertinate, ar Lietuvoje esantys namai – iš principo pakankamai protingi?
Žmogus namuose dažniausiai ilsisi po darbo dienos, tad namai jam asocijuojasi su atsipalaidavimu, poilsiu ir komfortu.
Galima sakyti, kad komfortui užtikrinti reikia 3 dalykų: šilumos, gaivaus oro, gero apšvietimo. Taip yra nuo senovinių laikų, kai namuose šilumai buvo kūrenamos malkos, dėl gero oro rankomis atidarinėjami langai ir pasišviečiama žvakėmis. Po šių istorinių namų sekė „protingi“ namai, kuriuose, kaip ir dabartiniuose automobiliuose, įdiegta daug automatinių sistemų namo valdymui. Pavyzdžiui, vietoje šildymo, kur reikia malkas krauti į krosnį rankomis, yra šildymo katilai ir pan. Jeigu tokia šildymo sistema dar „paprotingėja“, tuomet tai tampa kompiuterizuota sistema, kurią galima sukonfigūruoti pagal savo poreikius: kad viename ir kitame kambaryje tam tikru laiku būtų palaikoma atitinkama temperatūra. Tačiau jeigu keičiasi šeimininko poreikiai – sistemą namo savininkas turi perprogramuoti pats.
Panašiai protinguose namuose veikia ir apšvietimo sistemos. Pavyzdžiui, pagal numatytą grafiką užsidega lauko takelių apšvietimas arba išvykus iš namų tam tikromis valandomis įsijungia šviesa ir taip yra imituojamas žmogaus buvimas namuose.
Bet ar namai gali būti dar „protingesni“?
Taip, protingi namai gali būti ir dar protingesni ir tai yra sekantis evoliucijos žingsnis – intelektualūs namai.
Protingas namas nuo intelektualaus skiriasi tuo, kad protingame name žmogus, pagal savo įsivaizdavimą, namo sistemų veikimo grafikus sukonfigūruoja pats, o paskui, jeigu nepatinka, perkonfigūruoja.
Intelektualiame name kitaip: sistemos pačios prisitaiko prie žmogaus poreikių. Pavyzdžiui, mūsų kuriama kompiuterinė sistema, yra paremta dirbtiniu intelektu. Jos veikimo principas tas, kad kompiuterinė sistema nuo pat pradžių mokosi iš žmogaus elgsenos: pvz., stebi ir fiksuoja, kada kokį apšvietimo jungiklį įjungia žmogus ir pati gali reguliuoti apšvietimą pagal išmoktus žmogaus įpročius. Tačiau tai ne viskas. Sistema bus susijusi su dabar taip pat išdirbinėjama technologija, kuri paremta žmogaus buvimo vietos namų viduje nustatymu. Taip, lauke veikia GPS sistemos, o namuose signalai nepraeina ir nėra tokio dalyko, kad galima būtų pasakyti, kad žmogus yra tokioje ir tokioje vietoje ir kad tai yra tas konkretus žmogus: juk namuose gyvena ne vienas gyventojas.
Tad kaip jūsų kuriama išmani sistema veiks?
Pateiksiu tokį šios sistemos valdymo pavyzdį: tarkime mes žinome, kad Marytė iš ryto paprastai eina iš ryto į vonią, o po to – į virtuvę kavos išgerti, kurį ruošia aparatas. Tai žinant, sistema, suprasdama kaip Marytė juda namuose, iš anksto galėtų paruošti Marytei kavą.
Mes jau turime tokį prototipą su apšvietimu. Pavyzdys gal primityvus, bet: yra 2 darbo stalai ir 2 žmonės. Sistema pati išmoksta, kad vienam žmogui reikia įjungti vieną apšvietimą, kitam – kitą. Ir ne tik įjungia apšvietimą, bet ir reguliuoja ryškumą, pagal tai, koks yra aplinkos apšvietimas ir koks reikalingas žmogui. Intelektuali sistema yra nuolat besimokanti, juk žmogaus norai ir įpročiai nuolat keičiasi, tad sistema turi prisitaikyti prie šių pokyčių. Intelektuali sistema turėtų pati už žmogų keisti įrangos parametrus ir veikimo grafikus pagal jo poreikį.
Šios sistemos pagrįstos ateities technologijomis, jas kuriame ir patentuojame. Gali būti, kad rinkai jos bus pateiktos po kelių metų. Be to, mes į šį projektą žiūrime ne kaip į kažkokį „žaisliuką“ rinkai, bet kaip į problemos sprendimą: ES gyventojai sensta, daugėja vienišų, neįgalių žmonių. Tad intelektualus namas galėtų tokiems žmonėms padėti, nes senyvi žmonės pamiršta išjungti elektrą, šildymą ir pan.
Turbūt tai ne vienintelės jūsų kuriamos inovacijos?
Savo projektus kuriame bendradarbiaudami su KTU mokslininkais, nes vieniems to padaryti neįmanoma.
Iš naujovių, yra planuojami įrenginiai, susijęs su sveikata. Vienas jų – tai būtų kaip papuošalas ar žiedas, kuris stebėtų fiziologinius parametrus, širdies ritmą, spaudimą. Kita technologija – išmanus laikrodis, kuris nustatytų pozą: jeigu žmogus guli, nukrito, intelektinės sistemos, pvz., galėtų priimti sprendimus, pvz. pranešti apie tai pagalbos telefonu.
