Dronai – naudingi tiek kare, tiek ganant gyvulius

Eksperimentai su bepiločiais orlaiviais – dronais įgauna pagreitį jau ir Lietuvoje. Juk šie aparatai gali stebėti iš oro norimus objektus, pergabenti siuntas, galų gale, tiesiog filmuoti sportą ir net būti panaudoti kare. Lietuvoje taip pat kuriami bepiločiai orlaiviai, tad apie jų galimybes kalbamės su Kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktoriumi, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dėstytoju dr. Domantu Bruču.

Dronai pasaulyje jau yra ištobulinti ir gerai skraido, bet iš teisinės pusės, formaliai, jie negali skraidyti dideliais atstumais.<br>Laidos stop kadras
Dronai pasaulyje jau yra ištobulinti ir gerai skraido, bet iš teisinės pusės, formaliai, jie negali skraidyti dideliais atstumais.<br>Laidos stop kadras
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 25, 2015, 12:51 PM, atnaujinta Nov 26, 2017, 6:41 PM

Kas yra tas – bepilotis orlaivis?

Lietuvoje priimta laikyti, kad bepilotis orlaivis yra bet kuris aparatas, kuris skrenda be piloto: pradedant nuo popierinio lėktuvėlio ir baigiant dideliu autonomiškai veikiančiu prietaisu. Tuo tarpu pasaulyje bepiločius yra priimta skirstyti į radijo bangomis valdomus modelius ir tikrus bepiločius orlaivius – tai lėktuvai, sraigtasparniai ar kažkas kita, kas turi tam tikrą dalį intelekto. Tai orlaivis, kuris gali skristi pats, be žmogaus įsikišimo. Ir jeigu dingsta ryšys su žmogumi, jis nepasimeta, toliau atlieka užduotį ir grįžta prie žmogaus.

Ką moka Lietuvoje pagaminti bepiločiai?

Mes kuriame fiksuoto sparno orlaivius, nes jie yra sudėtingesni, ilgiau skrenda, su jais įdomiau dirbti negu su ne fiksuoto sparno orlaiviais. Mūsų prietaisai gali būti 3 – 25 kg svorio. Mažieji – 3 kg – aparatai gali iš oro fotografuoti planus, stebėti aplinką. Gali netgi veikti kaip meteorologinių duomenų surinkimo bazė: orlaivis gali į viršų pakelti meteorologinę irangą ir taip bus atlikti tyrimai.

Šių orlaivių skrydžio laikas – iki 2 valandų, atstumas apie 10 – 15 km, jie pakelia iki 700 gramų svorį.

Didieji bepiločiai – iki 25 kg – tai jau gerokai didesnis aparatas, kuris skrenda gerokai ilgesniais atstumais, jis gali pasiekti iki 240 km/h greitį ir „iškaboti“ ore 12 valandų. Jie gali būti skirti gyvam dujotiekių, žemės plotų, miškų ir pan. stebėjimui pvz., nesenai dingo vienas pilotuojamas orlaivis. Paieškoms skirtų sraigtasparnių ir laivų išplaukimas yra brangus. Tačiau šiuo atveju galima panaudoti bepiločius orlaivius: paleisti juos, kad skenuotų jūros paviršių, taip pat ir termokamerų pagalba, aptiktų ieškomus objektus. Jie gali 10 valandų kaboti ore. Ir tai būtų žymiai pigiau ir gal netgi efektyviau. Juk sraigtasparnis per valandą sunaudoja 500 litrų kuro, kai tuo tarpu bepilotis – tik vieną litrą.

Ar bepiločius galima skraidinti kur tik norisi?

Dronai pasaulyje jau yra ištobulinti ir gerai skraido, bet iš teisinės pusės, formaliai, jie negali skraidyti dideliais atstumais. Leistina skrydžio distancija yra matomumo ribose: tol, kol matai skrendantį orlaivį. Tai yra maždaug 500 – 1000 m. Kai šis išskrenda už matomumo – jau blogai. Yra tik kelios valstybės, leidusios skristi už matomumo ribų, tačiau nei viena Europos valstybė nėra jų tarpe. Beje, Lietuvoje tvarka kiek paprastesnė nei Europoje. Tad kai mažame aukštyje, negyvenamoje vietoje, ne prie oro uostų, yra skraidinamas dronas, tam nereikia specialaus leidimo, kadangi mūsų šalyje yra sąlyginai nedidelis oro eimas ir pas mus gali būti paprasčiau vystyti šias technologijas.

Ar jūsų kuriami prietaisai labiau nadojami kariniams tikslams, ar civiliams?

Valstybiniai užsakymai ateina labai lėtai, reikia daug pastangų, kad kažkas vyktų. Mes 3 metus kalbame su kariškiais, rodome, skraidome, bet apie kažkokius realius užsakymus galvoti pradedama tik dabar. Yra susidomėjimas komerciniams užsakymams. Tačiau Lietuvoje dar nėra visiškai suprantama dronų nauda. Visgi, kai klientai pasižiūri, kokios yra bepiločių orlaivių galimybės, jie susidomi.

Pvz., mūsų prietaisą yra įsigijusi viena aukštoji mokykla pakrantės tyrimamas, domėjosi ir kitos mokslų įstaigos. Taip pat bepiločiai reikalingi miškininkams bei ūkininkams, kad iš oro galėtų stebėti teritorijas. Pavyzdžiui ūkininkai, turintys dideles ganyklas sako, kad jiems taip patogiau stebėti gyvulius, negu teritoriją apvažiuoti automobiliu. Taip pat iš oro patogiau prižiūrėti auginamas kultūras: matosi, kas darosi, kur augalai nuguldyti ir pan. Reikia pastebėti, kad 3 kg lėktuvėlis per 20 – 30 min. apskrenda apie 100 ha, padaro planui nuotraukas. Tad jeigu plotas mažesnis, lėktuvą kelti nelabai ir apsimoka.

Pasaulyje dabar kyla susidomėjimas dronais, juos visi nori gaminti. Kuo jūs būsite šioje rinkoje išskirtinesni?

Konkurentų ir dabar yra, viskas pasaulyje juda, dirba šia kryptimi. Tačiau, kiek tenka susidurti, yra susidariusi labai įdomi niša. Kol kas siūlomi arba mėgėjiški orlaiviai, kurie yra labai pigūs ir kainuoja apie 1500 – 2000 eurų. O toliau seka profesionalūs orlaiviai, kurių kainos prasideda nuo 10000 eurų, mažesnės kainos nebėra. Tad, ko gero, mes sugebėtume siūlyti profesionalius 3 kg bepiločius orlaivius 3000 – 4000 eurų ribose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.