Elektrinis variklis yra montuojamas sklandytuvo nosyje. Įjungus, jis išsiskleidžia 1 m. skersmens propelerį, išjungus, propeleris priglunda prie liemens. Variklio svoris – 7 kg, maksimali galia 23 kW, tačiau horizontaliam skrydžiui palaikyti pakanka tik 5 kW. „Elektrinio sklandytuvo sukūrimas yra toks pat proveržis sklandytuvų pasaulyje, koks buvo geležinkeliuose išradus elektrinį traukinį po garvežio“, – lygina „Sportinė aviacija ir Ko“ direktorius Vytautas Mačiulis.
Sklandytuvų pilotams elektrinis variklis gerokai palengvina gyvenimą – vietoje tūpimo į laukus, jie patys gali saugiai įjungti elektrinį variklį ir 100 km atstumu grįžti į aerodromą. Jiems nebereikia rizikuoti ir tūpti laukinėje vietovėje bei laukti komandos pagalbos, norint parsivežti sklandytuvą ir paruošti jį kitos dienos varžyboms.
„Šitas elektrinis variklis sklandytuvuose pakeitė vidaus degimo variklį, tad dabar padidėjo ne tik sklandytuvų ekologija, bet ir saugumas, – pasakoja V.Mačiulis. – Yra buvę tokių atvejų, kad mechaniniai varikliai ore neužsivesdavo dėl vidaus degimo problemų. Tad pilotams, kurie ruošiasi tūpti, o variklis neužsiveda, iškyla daug problemų, nes jie praranda galimybę laiku priimti sprendimus. Yra buvę netgi katastrofų“.
Gamina užsienio sklandytojams
Lietuviška sklandytuvų gamykla šiandien yra viena iš penkių pasaulio įmonių, projektuojančių ir gaminančių aukščiausios klasės varžybų sklandytuvus, konkuruojančius Vakarų rinkoje.
Tačiau, varžydamiesi tarpusavyje, aukštąsias technologijas ir inovacijas stengiasi naudoti visi Vakarų sklandytuvų gamintojai, tad lietuviams taip pat tenka nemažai padirbėti, kuriant naujoves. Anot V.Mačiulio, jų elektrinis sklandytuvas šiuo metu iš kitų išsiskiria tuo, kad įrenginys jau yra sertifikuotas Europos aviacijos saugumo agentūros. „Pvz., vokiečiai taip pat gamina elektrinius sklandytuvus, bet jie turi tik savo šalies saugumo sertifikatą“, – teigia pašnekovas.
Taigi, apie 400 „Sportinė aviacija ir Ko“ gaminių, įvairių tipų LAK (lietuviška aviacinė konstrukcija ) sklandytuvų, skraido 30-yje pasaulio šalių.
Nusklendžia 1000 kilometrų
LAK, elektrinai ir ne tik, sklandytuvai „nuo – iki“ yra gaminami Lietuvoje. „Jie ne tik sukonstruoti Lietuvoje, čia atlikti ir konstrukciniai, aerodinaminiai ir kiti skaičiavimai. Tai daro mūsų žmonės, bendradarbiaujame su Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technikos universitetais, Antano Gustaičio aviacijos institutu“, – kalba V.Mačiulis. O pati „Sportinė aviacija ir Ko“ savo veiklą skaičiuoja jau keturis dešimtmečius. Sklandytuvas gamykloje gimsta per porą mėnesių. O kol pakyla į orą, prie sklandytuvo gamybos dirba apie 50 žmonių. Gamyklos pajėgumai – apie 20 sklandytuvų per metus.
V.Mačiulis skaičiuoja, kad Lietuvoje su LAK sklandytuvu rekordinis nuskristas atstumas buvo 1000 kilometrų. „Pasaulio rekordas, bet ne su mūsų sklandytuvu, buvo 3000 km per vieną skrydį. Skrydis vyko Andų kalnuose, ten buvo naudota ir kita speciali skrydžiams reikalinga apratūra“, – pasakoja V.Mačiulis. Anot jo, vidutinis sklandytuvo greitis gali siekti 130 – 160 km per valandą ar net daugiau, o mūsų platumoje sklandytuvais galima išvystyti 70 – 130 km per valandą vidutinį greitį. Paprastai sklandymas užtrunka 1 – 7 valandas.
Lietuvos sklandytuvų gamintojai mano, kad ateityje naujųjų technologijų dėka šios oro priemonės taps dar įdomesnės ir patrauklesnės šio sporto entuziastams. Pasaulyje sklandytuvuose jau šiandien yra montuojama naujausia navigacinė įranga ir borto kompiuteriai, tad pamažu ši transporto priemonė tampa panaši į „super mašiną“, su kuria galima pasiekti iki 300 km per valandą greitį.
