Nors žmogiškųjų išteklių padėtis gerėjo, didėjo verslo investicijos į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir mokslo kokybę, to nepakako geresniems inovacijų veiklos rezultatams pasiekti.
Inovacijų lyderė išliko Švedija, toliau sąraše – Danija, Suomija ir Vokietija. Sparčiausiai inovacijų veikla plėtojama Maltoje, Latvijoje, Bulgarijoje. Pasauliniu mastu Europos Sąjungą vis dar lenkia JAV, Japonija ir Pietų Korėja.
Lietuvoje inovacijų srityje, palyginti su 2014 m., pastebimas nežymus nuosmukis. Pagal Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę Lietuva laikoma nuosaikia novatore. Jos rezultatai daugeliu aspektų žemesni nei ES vidurkis, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir finansavimo bei rėmimo rodiklius. Santykinai prasčiausi rodikliai – doktorantų iš ne ES valstybių dalis, su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio ir patentų paraiškos pagal patentinės kooperacijos sutartį.
Rezultatai, aukštesni nei ES vidurkis, pasiekti šiose srityse: išlaidos su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius ir vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius.
Metinėje Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje pateikiamas ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų lyginamasis vertinimas. Rezultatų suvestinė yra naudinga neįpareigojamojo pobūdžio priemonė, padedanti valstybėms narėms įvertinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pranašumus ir trūkumus ir išsiaiškinti, kuriose srityse reikia daugiau pastangų, kad inovacijų veiklos rezultatai būtų geresni.
Šaltinis: MITA
