Kuriant pėsčiuosius apsaugančią automobilių sistemą, šiam tikslui naudojama nauja priemonė: „Pėsčiųjų apsaugos sistema, pagrįsta spaudimo jutimu“.
Pasirodo, spaudimui jautrūs jutikliai gali patikimai pajusti susidūrimus su pėsčiaisiais ir aktyvuoti saugumo sistemas visame automobilyje.
Smūgio jutikliai susideda iš oru pripildytos slėgio žarnelės, kuri pravesta per visą automobilio priekinio bamperio ilgį. Žarnelė įmontuota tiesiai po putplasčio sluoksniu, kuris įtaisytas automobilio priekyje. Standartizuoti spaudimui jautrūs jutikliai yra prijungiami abiejuose oru pripildytos slėgio žarnelės galuose.
Kai transporto priemonė susiduria su kliūtimi, susidaro spaudimas žarnoje, nes putplasčio sluoksnis susispaudžia ir šį spaudimą aptinka jutikliai, esantys žarnelės galuose, ko pasekoje pasiunčiamas signalas išsiskleisti oro pagalvių sistemai, kuri išskleidžia „pagalvę“ ir pėsčiajam.
Save vairuojantys automobiliai
Kažkada save vairuojantys automobiliai buvo rodomi tik mokslinės fantastikos filmuose. Tačiau šiuo metu jie tampa realia alternatyva žmogaus valdomoms transporto priemonėms. „BMW“, „Google“, „Audi“ ir kitos kompanijos investuoja į technologijas, leidžiančias automobiliams važiuoti be vairuotojo.
Kaip sako „BMW“ tyrimų ir technologijų padalinio projektų vadybininkas Werneris Huberis, yra dvi priežastys, kodėl keliai dar neužtvindyti save vairuojančių transporto priemonių. „Techninės galimybės jau leidžia egzistuoti tokiems automobiliams, tačiau masinei tokių mašinų gamybai trūktų įrenginių. Pavyzdžiui, nėra paprasta dideliais kiekiais gauti tokių sensorių kaip lazerinis skeneris, kurių reikia mūsų bandomajam automobiliui. O taip pat ir jų kaina yra ne visiems priimtina. Kita priežastis – įstatymai, sertifikavimas ir patikimumas. Dėl šių aplinkybių keliuose vis dar matome tradicines mašinas“.
„Kai kuriose pasaulio šalyse save vairuojančių automobilių leistinas greitis yra iki 15 km/h, vadinasi, tokios mašinos nesuderinamos su normaliu eismu“, – sako „Audi“ ryšių su visuomene atstovas Josefas Schloßmacheris.
Visgi, kompanijos kuria prototipus ir išbando juos gatvėse.
„Google“ sulaukė daug visuomenės dėmesio, kai jų savarankiškam automobiliui valstijos valdžia suteikė leidimą važiuoti savarankiškai (prižiūrint vairuotojui) ir jis pasirodė Kalifornijos gatvėse 2012 m.
2011 m. „BMW“ savo bandomuosius kūrinius taip pat demonstravo viešuosiuose keliuose. Jų prototipas pilnai galėjo kontroliuoti akseleravimą ir stabdymą, taip pat saugiai aplenkti lėčiau važiuojančius automobilius. Mašina mokėjo atpažinti kelio ženklus. „Audi“ taip pat pademonstravo du save vairuojančius automobilius. Vienas galėjo pats savaime važiuoti gatvėje, net sunkiomis eismo sąlygomis. Kitas mokėjo prisiparkuoti nuotolinio valdymo būdu. Vairuotojo įgūdžių analizatorius
„Chevrolet Corvette Stingray“ modelio automobiliuose bus gamykliškai įdiegtas instrumentas, kuris seks vairuotojo vairavimo įgūdžius. Prietaisas susidės iš šių pagrindinių sektorių: audio ir video įrašymo, telemetrinio fiksavimo ir SD kortelės lizdo daiktadėžėje, kur analizuojami duomenys.
Taigi, vairuotojas gali išsirinkti vieną iš keturių režimų: „sekimo“, „sporto“, „turistinio“ ar „pasirodymo“. Tuomet tereikia paspausti pradžios (ir pabaigos) mygtuką ant automobilyje esančio ekrano ir prietaisas ima vykdyti užduotą programą.
Įjungta sistema ima analizuoti informaciją iš GPS siųstuvo, kuris fiksuoja duomenų taškus penkis kartus dažniau nei įprasti GPS prietaisai. Taip pat ant ekrano viršaus įmontuota kamera pradeda įrašinėti ir siųsti duomenis į automobilio duomenų centrą, o pastarajame vertinamas visas mašinos veikimas. Pavyzdžiui „sekimo“ programa užfiksuoja ir perdirba itin daug duomenų: apie greitį, stabdžių jėgą, apsukas, gravitacinę jėgą, kelionės laiką, ir netgi keliavimo vietą žemėlapyje. Tad sustojus, galima greitai peržiūrėti filmuotą medžiagą ir pamatyti ekrane išanalizuotą kiekvieną vairavimo niuansą.
